Išskirtinės akustinės sistemos „Borresen Z5 Cryo Edition“

Danijos kompanijos „Borresen Acoustics“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Michaelis Borresenas per daugelį metų sukaupė nemažai patirties įvairiose įmonėse ir yra puikiai žinomas garso rinkoje. Pavyzdžiui, jis projektavo keletą „Philips“ garsiakalbių, konstravo legendines „Raidho“ kolonėles. Jau tada buvo aišku, kad jam ypač rūpi, kaip sumažinti rezonansus kolonėlių korpusuose. Michaelio suprojektuoti itin stabilūs, bet ne per sunkūs korpusai bei akustinių sistemų stovai tuo metu buvo tikrai unikalūs.

„Borresen Z5 Cryo Edition“ 

Daugybę kolonėlėse „Borresen Z5 Cryo Edition“ įdiegtų inovacijų negalima vadinti beprasmiu bandymu išradinėti dviratį. Jos sukurtos nuodugniai išnagrinėjus esamas ir veikiančias koncepcijas ir, jei reikia, pasitelkus išradingus, išsamius sprendimus, padėjusius atrasti geriausią įrenginio veikimo principą. Vienas tokių sprendimų – kūginis difuzorius, kuris, kaip ir visi kiti komponentai, gaminamas Danijos įmonėje. 

Šių garsiakalbių konstrukcija projektuota laikantis „Borresen“ vizijos, tačiau prireikė nemažai modeliavimo bei eksperimentų su skirtingomis medžiagomis ir konstrukcijomis, kol pavyko sukurti visiškai be geležies ir nepriekaištingai magnetiškai centruotą difuzorių, kuris pasižymi itin maža 0,6 milihenrio indukcijos jėga. Tokių rezultatų nesugebėjo pasiekti nė vienas kitas konkurentas. Garsiakalbio diafragma sudaryta iš aukštųjų technologijų „sumuštinio“ – du skustuvo plonumo anglies sluoksniai gaubia ploną „Nomex“ šerdį. Šis sprendimas užtikrina išskirtinį stabilumą, ypač esant vertikalioms vibracijoms, bei minimalų svorį – tokį derinį, apie kurį svajoja kiekvienas garsiakalbių gamintojas. Garsiakalbio ritės pagamintos iš variu dengto aliuminio, kad laidumas būtų suderintas su svoriu.

Aukštųjų dažnių garsiakalbis – gerokai patobulinta senojo „Philips“ patento versija. „Borresen“ inžinieriai tai pasiekia laminuodami plonas aliuminio laidininkų juosteles ant plonos polietileno naftalato plėvelės. Judančio elemento svoris yra 0,01 gramo, taip pat įrengta galinga magnetų sistema. Šioje konstrukcijoje neatsiranda įprastų iškraipymų. „Borresen“ „planar“ tipo aukštųjų dažnių garsiakalbis leidžia mėgautis neįtikėtinai švariu, tikrovišku garsu. Net jame įrengtas kryžminis dažnių filtras krosoveris iš esmės yra unikalaus dizaino. Galima spėti, kad mikrovaldiklio sukurtas kvadratinis dažnis, matyt, turi elektromagnetinį poveikį kryžminimo komponentams, stabilizuoja veikimo taškus ir sumažina kryžminius iškraipymus. Kas tiksliai ten vyksta, gamintojas neatskleidžia.

Kiekvienas „Borresen Z5 Cryo“ kolonėlės metalinis elementas gaminamas taikant kriogeninį apdorojimą, t. y. užtikrinamas ekstremalus metalinio elemento aušinimas, nustatant iki –196 Celsijaus laipsnių temperatūrą ir išlaikant 24 valandas, po to palaipsniui vėl grįžtama iki normalios kambario temperatūros. Tokia technologija įprastai naudojama gaminant aukščiausios klasės laidus, todėl logiška, kad kabelių prekės ženklo „Ansuz“ kūrėjas Michaelis Borresenas puikiai išmano šio metodo privalumus. Kriogeninis apdorojimas skatina susitraukti metalo kristalinę struktūrą, todėl ji tampa panašesnė į monokristalą, o tai didina laidumą, mažina signalo kelio varžą ir harmoninius iškraipymas. Pašalinamas visas medžiagų įtempis, susidaręs gamybos procesų, apimančių liejimą, frezavimą bei pjovimą, metu.

„Borresen Z5 Cryo Edition“ techniniai duomenys

• Atkuriamų dažnių juosta: 25 Hz–50 kHz
• Efektyvumas: 90dB/1W • Varža: >4 Ω
• Rekomenduojama stiprintuvo galia: >50W
• Aukštųjų dažnių garsiakalbis: „Borresen planar ribbon“
• Žemųjų ir vidutinių dažnių garsiakalbiai: 2 x „Borresen“, patentuoti be geležies, 11,5 cm skersmens; 4 x „Borresen“, patentuoti, be geležies, 20,3 cm skersmens
• Matmenys: 23 x 151 x 70 cm
• Kolonėlės svoris: 75 kg

50 tūkst eurų kainuojančios monumentalios kolonėlės „Borresen Z5 Cryo“ savo skleidžiamu garsu iš karto pribloškė vokiečių portalo „Fidelity-magazine.com“ ekspertus, kai buvo sugrotos pirmosios natos. Neskambėjo išskirtinai nei aukšti, nei vidutiniai, nei kitokie dažniai. Tai gali atrodyti keista, bet iš tikrųjų jos neskleidė jokio išskirtinio garso. Pagal šiandienos standartus, jei mokate daug pinigų, tikitės ryškių įspūdžių. Pasirodo, optimizuotas rezonansų valdymas ir didžiuliai medžiagų tyrimai nesukuria išskirtinės patirties, bet ir neleidžia atsirasti daugeliui klaidų, susijusių su funkcionalumu.

„Borresen Z5 Cryo“ skamba tiksliai taip, kaip leidžia muzikos įrašas, patalpa ir prijungti įrenginiai. Klausantis puikių Richardo Strausso „Salomėjos“ įrašų su Berlyno filharmonijos orkestru, kuriam diriguoja Zubinas Mehta, klausytojams pavyko itin giliai pasinerti į dramatišką kūrinio kulminaciją. „Borresen Z5 Cryo“ lengvai nubrėžė išsamų šio sudėtingo muzikinio įvykio vaizdą. Net kai Jochanas (Jonas Krikštytojas) prakeikė Salomėją iš savo požemio gelmių, o po to orkestras išlaisvino kiekvieną Richardo Strausso žavingos instrumentuotės registrą, nebuvo prarasta ar sugadinta net menkiausia muzikinė detalė. Girdint įnirtingas varinių pučiamųjų ir mušamųjų atakas vis tiek pavyko išskirti geriausias styginių ir pučiamųjų detales. Tai lėmė „Borresen Z5 Cryo“ kolonėlės, pasižyminčios itin mažu rezonansu ir nedideliais iškraipymais.  Nedideli iškraipymai dažnai prideda kažką papildomo muzikos tonams ir suteikia didesnį pasitikėjimą. Su „Cryo“ nieko panašaus neįvyksta, todėl mažiau patyręs klausytojas iš pradžių gali manyti, kad „Z5 Cryo“ kolonėlės nuobodžios. Tačiau atidžiai klausantis pastebima, kaip „Borresen“ šedevrai atskleidžia muzikos esmę, nepriklausomai nuo pasirinkto muzikos žanro.

Išvados

„Borresen“ Z5 Cryo“ yra išskirtinės akustinės sistemos. Tačiau klausytojai gauna viską, išskyrus apgaulingą skambesį, kuris iškraipo garso režisierių ir atlikėjų sumanymus. Muzika skamba neįtikėtinai tikroviškai, nenušlifuojant gitarų artikuliacijos, nepažabojant emocinių niuansų bei pilnai išlaisvinant ritmo sekcijos kinetinę energiją ir dinamiškus pliūpsnius. Idealiai suderinamas spontaniškumas ir tikslumas, kartu pateikiant patrauklius melodingus motyvus ir turtingą tekstūros gylį. Tai kolonėlės, įkūnijančios naują požiūrį į „High End“ garsą.

Daugiau informacijos apie „Borresen“:
UAB „Matrix“,
Vytenio g. 10, Vilnius,
tel. +370 698 39001

„Borresen“ atstovas Baltijos šalyse:
„Referenz Studio“,
Kungu str. 25, Ryga, Latvija,
tel. +371 294 54104, MBL-Audio.lv

Integrinis stiprintuvas „Symphonic Line RG 10 mk5 Reference HD Master S“

Vokietijos mieste Duisburge nedidelėje gamykloje daugiau nei 40 metų kuriami ir tik rankomis gaminami „Symphonic Line“ įrenginiai. Įmonės įkūrėjas Rolfas Gemeinas bene visą savo laiką praleidžia tarp tūkstančių įrašų ir šimtų kompaktinių diskų, tobulindamas kiekvieną savo stiprintuvą, CD grotuvą ar vinilo grotuvą iki absoliutaus etaloninio lygio.

„Special Edition“

Beveik visi „Symphonic Line“ gaminiai gali būti atnaujinami individualiai, atsižvelgiant į pirkėjo pageidavimus ir biudžetą. Pavyzdžiui, „Reference“ versijoje galimi aukštesnės kokybės pradinio stiprintuvo moduliai, o papildomas išorinis maitinimas „HD Master“ modelyje užtikrina dar didesnę maitinimo talpą ir garso stabilumą. Šioje versijoje didelis stiprintuvo transformatorius užtikrina tik pradinio stiprintuvo maitinimą, tokio pat dydžio transformatorius su maitinimo kondensatoriais 11 kg sveriančiame metalo korpuse naudojamas galios stiprintuvui maitinti. Tokiu būdu nuo jautrios elektronikos izoliuojami atkuriamo garso kokybei kenksmingi elektromagnetiniai laukai ir mechaninės tinklo transformatoriaus vibracijos.

Rolfas Gemeinas sukūrė „S“ modelį – dar labiau patobulintą jubiliejinę RG10 versiją, kurioje montuojami specialūs nedideliais kiekiais gaminami ir rankomis valcuojami termiškai apdoroti transformatoriai. Be to, šiame modelyje įrengti nauji specialūs elektrolitiniai maitinimo kondensatoriai, kurie atrenkami pagal gryno garso charakteristikas, dėl mažesnių nuostolių ir šiek tiek didesnės talpos užtikrina dar stabilesnę garso sceną. Galinėje „RG 10 mk5 Reference HD Master S“ dalyje įrengtos vokiečių gamintojo WBT neseniai sukurtos aukštos kokybės kolonėlių jungtys, užtikrinančios geriausią stiprintuvo ryšį su akustinėmis sistemomis.

Logiška, kad šie patobulinimai kainuoja. „RG 10 mk5 Reference HD MasterS“ kaina yra 14 000 eurų. Tuo tarpu standartinė versija kainuoja apie 7500 eurų, tačiau įprastas RG 10 modelis, išskyrus išorinę išvaizdą, turi mažai ką bendro su „HD Master S“. Atsižvelgiant į kiekvieno „Symphonic Line“ gaminio surinkimo kokybę ir medžiagas, „Special Edition“ kaina yra visiškai pagrįsta.

Skambesys

Vokiečių specializuoto portalo „hifitest.de“ testuose „Symphonic Line RG 10 mk5 Reference HD Master S“ stebina puikiais rodikliais: išmatuotas žemas triukšmas (-94 dB), labai geras kanalų atskyrimas (73 dB), maži iškraipymai (0,04 proc.) ir įspūdinga 183 W viename kanale galia. Integruotų korekcinių stiprintuvų (MM ir MC) testavimai taip pat rodo itin aukštą šio integrinio stiprintuvo lygį.

Gamintojas rekomenduoja beveik 18 kilogramų sveriančiam įrenginiui leisti kelias valandas įkaisti, nes naudojant didelius šilumos šalintuvus ir sudėtingą elektroniką reikia šiek tiek laiko, kol visi elementai pasiekia optimalų veikimo laiką arba temperatūrą. Todėl reikliausi melomanai „Symphonic Line“ paliks įjungtą visą dieną.

Kaip jis skamba? „RG 10 mk5 Reference HD Master S“ nepatraukia dėmesio jokiais tiesiogiai girdimais kraštutinumais. Kitaip nei daugelis kitų stiprintuvų, „Symphonic Line“ nėra sensacingas, nėra ypač galingų sodrių bosų, nėra neįprastai plačios scenos – tiesiog skamba muzika, primenanti gyvą koncertą. Muzikantai ir instrumentai laisvai „juda“ po kambarį, tačiau tarp muzikos ir klausytojo užsimezga toninis ir emocinis ryšys. Klausytojai po kelių sekundžių pamiršta stiprintuvo techninius duomenis, tiesiog mėgaujasi muzika ir tokiomis smulkiomis detalėmis kaip būgnininko dinamiškas cimbolų skambėjimas.

Ypač jaudinančiai skamba 1960–1970-ųjų viniliniai įrašai, nes dėl paprastos dviejų kanalų įrašymo technikos be techninių gudrybių ir „overdubų“ muzikantai įrašų studijoje savaime kūrė trimatį garsą. Įprastas „Hi-Fi“ įspūdis vietoj muzikos visiškai išnyksta, išgirstama ne „Hi-Fi“, o autentiška muzika jos gryniausia forma.

Stiprintuvo kūrėjas ir įmonės vadovas teigia: „Svarbi akustiškai teisinga visų muzikinių signalų fazė – tik tada muzika skamba autentiškai. Tai puikiai suprantame kurdami „RG 10 mk5 Reference HD Master S“. „Kuo geresni komponentai, tuo mažiau bus girdima neigiama patalpos įtaka, – sako Rolfas Gemeinas. – Gera sistema turi įtikinamai skambėti visose patalpose.“ Tam būtina sąlyga, kad patalpoje būtų minimalus garso bangų atspindėjimas, bet dažniausiai pakanka įprastų gyvenamųjų kambarių su baldais, kilimais ir apdaila. Tai reiškia, jog 100 proc. autentiška tikroviškai atkurta muzika taip įtraukia klausytoją į muzikos sceną, kad nerimą keliantys efektai tampa nereikšmingu dalyku. Įsivaizduokite savo mėgstamos grupės gyvą akustinį koncertą mažoje užeigoje, kur, nepaisydami stiklų, kėdžių ir nedidelio triukšmo, mėgausitės muzika ir pamiršite apie poilsį. „RG 10 mk5 Reference HD Master S“ stebuklingai tai užtikrina.

Išvados

„Symphonic Line RG 10 mk5 Reference HD Master S“, kaip joks kitas stiprintuvas, akimirksniu skatina mėgautis muzikos įrašais ir garsu, kuris vienodai paliečia širdį ir sielą. Naujasis „Special Edition“ skamba itin trimatiškai, išryškindamas kiekvieno gero įrašo muzikalumą. Šis nepaprastas rankų darbo integrinis stiprintuvas džiugins įvairiuose interjeruose nereikalaudamas patalpų akustinių savybių korekcijos.

Daugiau informacijos apie „Symphonic Line“:
UAB „Matrix“,
Vytenio g. 10, Vilnius,
tel. +370 698 39001

„Symphonic Line“ atstovas Baltijos šalyse:
„Referenz Studio“,
Kungu str. 25, Ryga, Latvija,
tel. +371 294 54104, MBL-Audio.lv

„Stromtank“ – kai garsas gimsta iš naujo

Elektros įtaka garso kokybei – sudėtingas reiškinys. Mechaninio įrenginio sutrikimus arba pokyčius šviesos sraute galima nustatyti netgi neturint didelės patirties, kadangi informacija vizualiai įvertinama be vargo. Norint pajusti subtilius įvairiapusiško garso lauko pokyčius reikia ne tik patirties, bet ir gebėjimo įvertinti šią neapčiuopiamą materiją. Kas gali pastebėti šiuos skirtumus? Jūs sakysite, profesionalūs muzikantai ir garso režisieriai. Tačiau ir „Hi-Fi“ ir „High End“ technikos mėgėjai geba pajusti elektros energijos įtaką namų garso sistemos skambesiui. Tik negalima šios temos aptarti be pirminių paaiškinimų.

Kodėl „prasta“ elektros energija iškraipo garso signalą? Atsakymas gana paprastas – kol elektros energija pasiekia jūsų namus, ji šimtus metrų arba kelis kilometrus teka žemos kokybės kabeliu. Be to, pakeliui elektra sutinka gausybę kliūčių: nuo radijo signalų iki elektros tinkle veikiančių įrenginių grįžtamojo ryšio. Taigi į mūsų stiprintuvą patekusi elektros srovė yra tokia pat švari kaip vanduo nedideliame miško griovyje – lyg ir nėra tiesioginio pavojaus žmogaus gyvybei, tačiau vandenyje rasite daugybę mikroskopinių gyvybės rūšių. Dažninės elektros šiukšlės neigiamai veikia garso sistemos elementus, kurie tiesiog neturės sveikos energijos atskleistų įrangos resursams atskleisti. Šis veiksnys savo ruožtu mažina galimybę atkurti visą muzikinės informacijos grožį. 

Kaip sprendžiama ši problema? Galima įdiegti tinklo filtrą, kuris sistemą saugos nuo perkrovų ir sulygins garsui ypač kenksmingus srovės šuolius, tačiau toks filtras nepadidins energijos tiekimo. Galima žengti dar toliau ir įdiegti regeneratorių, kuris ištiesins elektros signalo sinusoidę, tačiau tuomet garso sistema neteks dinamikos. Šią problemą išsprendė talentingas vokiečių inžinierius Volfgangas Mileckis, puikiai žinomas dėl jo projektuotų unikalių ir nepakartojamų MBL įrenginių. Kaip ir kiti genialūs inžinieriai, Volfgangas ypač subtiliai jaučia savo kūrinius. Kurdamas tiksliai veikiančius stiprintuvus, grotuvus ir akustines sistemas, jis ne kartą susimąstė, kodėl tenka susidurti su netobulu tokių preciziškų aparatų maitinimu. Bėgant metams kaupėsi patirtis, vyko nuodugnūs tyrinėjimai ir pagaliau buvo rastas sprendimas. Šis sprendimas daro milžinišką įspūdį ne tik savo išore, bet ir techninėmis charakteristikomis. Jo pavadinimas „Stromtank“ (išvertus iš vokiečių kalbos – galios saugykla).

„Stromtank S2500“

Išskirtinė „Stromtank“ savybė – galingos akumuliatorių baterijos, kurias papildo įtampos regeneratorius. Šioje hibridinėje schemoje glūdi unikali „Stromtank“ ypatybė, tačiau pirmiausia su aparatu susipažinsime išoriškai. Į akis krenta įrenginio monolitiškumas bei apdailos minimalizmas. „Stromtank S2500“ – tai masyvi metalinė dėžė, kurios priekinė plokštuma yra šiek tiek išgaubta. „Stromtank S2500“ turi rodyklinį įtampos indikatorių – masyvų iliuminatorių su foniniu apšvietimu, kuris keičia spalvą priklausomai nuo pasirinkto režimo. Apačioje yra patogus ir gerai įžiūrimas šviesos diodų baterijos indikatorius. Korpuso šonuose įrengti du mygtukai: kairysis skirtas režimų perjungimui, dešinysis – įtampos indikatoriaus ryškumui nustatyti.

Galinėje korpuso dalyje įrengtas įjungimo mygtukas, trys rozetės, LAN jungtis bei USB-A, skirtas programinei įrangai atnaujinti. Paklausite – kam maitinimo šaltiniui reikalingas atnaujinimas? Aparate įdiegta vidinė akumuliatoriaus valdymo sistema, kuri balansuoja energijos tiekimą bei koordinuoja bendrą akumuliatorių ir regeneratoriaus darbą. Reikia pažymėti, kad „Stromtank S2500“ turi tuos pačius elementus „LiFePo4“, kurie naudojami ir „Tesla“ automobiliuose. Tai rimtas ir, kaip parodė tolesnis testavimas, visiškai pagrįstas sprendimas.

„Stromtank S2500“ turi du darbo režimus. Pirmasis režimas (jį rodo šviečiantis mėlynas maitinimo indikatorius) labai įdomus – garso atkūrimo sistema maitinama naudojant regeneratoriaus principą. Tačiau yra svarbi aplinkybė – maitinimo trūkumą kompensuoja iš elektros tinklo kraunami akumuliatoriai, kurie dėl vidinės valdymo sistemos nuolat perduoda tiek energijos, kiek jos reikia. Visas „Stromtank“ galimybes atskleidžia antrasis, „žaliasis“, režimas. Įjungus šį režimą, aparatas pereina į autonominę veiklą, kai visus garso sistemos elementus maitina tik „Stromtank“ akumuliatoriai. Jų galios pakanka maitinti sistemą su solidžiu galios stiprintuvu arba turint du mažiau reiklius „mono“ blokus. Vidutinis naudojimo laikas autonominiu režimu siekia 4 valandas ar daugiau (priklausomai nuo energijos sąnaudų). Kai baterijos resursas senka, „Stromtank S2500“ pradeda krautis iš elektros tinklo.

„Stromtank S2500“ testuotas naudojant MBL garso atkūrimo sistemą, kuriai šis aparatas ir sukurtas. Naudota sistema: integrinis stiprintuvas MBL N51, CD/ SACD grotuvas MBL C31 bei akustinės sistemos 116F. Sistema „šildyta“ apie pusę valandos. Svarbu pažymėti, kad pažintį su „Stromtank“ reikia pradėti prie jo prijungus gerai žinomą garso sistemą – tuomet pavyks pajusti visas „Stromtank“ galimybes. Pirmiausia, sistemoje naudotas įprastas audiofilinis elektros tinklo filtras, netgi šiuo atveju MBL įranga pribloškia klausytojus: stiprintuvas žavi galia, grotuvas – labai tiksliu signalo atkūrimu. Rezultatas puikus – akustinės sistemos kuria unikalų su niekuo nepalyginamą garso lauką, kuriame nėra fokusavimo ir kryptingumo, o klausytojas nuolat yra įvykių centre. Trumpai sakant – skambesys nepriklausomas, tačiau sodrus ir detalus.

Vietoj elektros tinklo filtro prijungus „Stromtank“, pirmiausia pasirenkamas „mėlynasis“ režimas. Nuo pirmųjų sekundžių gerai pažįstami įrašai pradeda keistis. Iš pradžių skirtumą pagauti ir apibūdinti žodžiais nelengva. Ausys girdi pokyčius, tačiau sąmonė kiek vėluoja. Ir apima tikras susižavėjimas, kai smegenyse sukuriamas vientisas įspūdis. Paaiškėja, kad sistemos skambesys be „Stromtank S2500“ – tai lyg nuodugniai apmąstytas pastato karkasas, jo forma ir techninis tobulumas, tačiau jis neturi apdailos ir baigtumo. Tai nereiškia, kad sistema be šio maitinimo šaltinio neturi gylio, tačiau skirtumai labai ryškūs ir pirmieji įspūdžiai visiškai išnyksta pajutus „Stromtank“ galimybes. Išryškėja daugybė vidutiniųjų tonų, bosai tampa neprilygstamai sodrūs, įgyja rafinuotumo kuriant erdvę. Kaip ir per prizmę einanti šviesa, S2500 varomos sistemos garsas atskleidžia daugybę paslėptų spalvų. „Stromtank“ tiesiog „įmeta“ energijos į sistemą – šis jausmas itin visapusiškas!

Sakoma, kad šiuolaikiniai žmonėse dėl savo racionalaus mąstymo ir kritinio realybės vertinimo praranda primityvius pojūčius, leidžiančius matyti ir girdėti tai, ką jaučia organizmas. Giliai įkvėpus, pasirenkamas autonominis „Stromtank S2500“ režimas, kai sistema maitinama tik akumuliatorių. Klausa sugrįžta į pirmykštę būseną, ir klausytojas absoliučiai panyra į muzikos skambesį. Įspūdžiai panašūs į vaiko pojūčius: nėra jokių racionalių ribų, galvoje siaučia emocijų fejerverkas. Dar prieš pusę valandos mąstėme apie sistemos skambesio pobūdį, o dabar skrendame apsupti garsų. Aplink dainuoja vokalai, drebina vidų vargonai, ritmiškumas skatina šokti – tai tik pojūčių detalės, kurias pavyksta perimti iš muzikos sūkurio. Prisivertę sausai vertinti įvykius, galėtume išskirti kai kuriuos aspektus. Pirmiausia – akustinių sistemų tiesiog nematai, nes garsas sklinda iš visur, jis nesiejamas su garsiakalbiais. Scenos atsivėrimą ir instrumentų skambėjimą galima lyginti su solidžios koncertų salės savybėmis. Galiausiai kiekvieną garso lauko elementą priimame tiesiog fiziškai – visiškai dingsta įrašo perklausos pojūtis, nes muzika iki galo atgyja ir užlieja visą kūną.

„Stromtank S2500“ – sudėtingas, unikalus ir reikalaujantis tinkamos jo atskleidimo sistemos įrenginys. Garso sistema turi būti subalansuota, kitaip negalėsite pajusti visų išskirtinių energijos šaltinio galimybių. Ne mažiau svarbus yra jūsų, klausytojo, pasiruošimas. „Stromtank“ neabejotinai yra svarbus ir solidus sistemos atnaujinimas, tačiau jei jūs ką tik įžengėte į rimto, bekompromisio garso kelią, turėtumėte šiek tiek palaukti prieš įtraukdami tokį elementą į kompoziciją. Kuo išsamesnė ir įvairiapusiškesnė bus jūsų, kaip klausytojo, patirtis, tuo didesnio ir nuoširdesnio džiaugsmo sulauksite susipažinę su šiuo prietaisu.

„Stromtank S1000“ 

Kokybiškojo garso mėgėjus gali išgąsdinti „Stromtank S2500“ kaina – Europoje ji siekia 24 200 eurų. Galima ir sutaupyti – gaminamas nedidelis „Stromtank S1000“, kurį galima įsigyti tik už 15 500 eurų! Nepaisant ironijos, tai – nemažai. Už truputį daugiau nei pusę visos „Stromtank S2500“ kainos jūs gaunate tą patį didžiojo modelio funkcionalumą bei tas pačias technines galimybes. Tik turėsite šiek tiek dažniau įkrauti, kitos charakteristikos išlieka tokios pat.

S1000 vis dar yra tikras begemotas. Jo svoris – 41 kg, korpuso plotis ir gylis – beveik pusė metro. Didelę svorio dalį sudaro aštuonios aukštos kokybės įkraunamos baterijos. Nuosekliai sujungtų baterijų talpa – 40 ampervalandžių esant 24 voltų įtampai. Tai atitinka milžinišką maždaug 3,5 megadžaulio energijos kiekį. „Stromtank“ baterijos veikimo laikas – 2,5 valandos, kai vidutinė apkrova yra 400 VA. Galingesnis modelis „Stromtank S2500“ užtikrina 6 valandas, esant tai pačiai apkrovai.

Be „gryno veikimo“, taip pat yra galimybė akumuliatorius įkrauti naudojant garso sistemą. Tai yra beveik toks pat geras sprendimas kaip ir visiškas atsiejimas nuo tinklo, bet tik beveik. Šiuo atveju srovė iš lizdo į bateriją patenka per krovimo ir apsauginės elektronikos sistemą. Įtampą koreguojantis keitiklis, kurio efektyvumas siekia įspūdingus 93 proc., lygiagrečiai konvertuoja akumuliatoriaus įtampą į išeinamą kintamosios srovės įtampą. Tai reiškia, kad baterijos veikia kaip tam tikras buferis. S1000 turi puikų mažą nuotolinio valdymo pultą, leidžiantį patogiai perjungti akumuliatoriaus ir buferio režimą sėdint fotelyje.

Be abejo, akivaizdus įrenginio privalumas – įspūdingas ekranas, įrengtas korpuso viduryje. Gryno akumuliatoriaus režime – gamintojas vadina tai „Off Grid“ – ekranas švyti sodria žalia spalva, o šviesos diodų grandinė rodo krovimo lygį. Kai įkrovimo elektronika įjungta („on-grid“ veikimas), ekranas šviečia mėlynai ir LED grandinė išjungta. Prietaisų rodyklė rodo elektros tiekimą į ir iš akumuliatoriaus. Negalite perkrauti įrenginio, nes jis kruopščiai apsaugotas nuo bet kokių problemų. Įrenginio galinėje dalyje įrengti 4 maitinimo šaltinio lizdai, prie kurių galima prijungti prietaisus. Ribotos įrangos priežastis – tiesiog vietos trūkumas: JAV rinkai skirto modelio gale įrengti 8 lizdai, kadangi amerikietiški elektros lizdai taip pat daug mažesni nei vokiški.

Garso pagerėjimas labai priklauso nuo prijungtų komponentų. Pavyzdžiui, „Thivan Labs“ lempinis stiprintuvas dirba subtiliai dar neprijungus „Stromtank S1000“, tačiau vėliau „suskamba“ garsiau ir galingiau. Tai tampa dar akivaizdžiau perėjus į darbą „off line“. Prijungus didelį „Cambridge“ tranzistorinį stiprintuvą, skirtumai itin ryškūs: skamba gerokai garsiau, kai elektra tiekiama iš „Stromtank“, o dar šauniau „Off grid“ režime, ypač kalbant apie garso fokusavimą ir tikslumą. Net nepaprastai sudėtingas „D’Agostino Momentum Phono“ „pripažino“ prietaiso reikšmingą vaidmenį – o tai nuostabu. Kaip visada, liūdna testo dalis yra žingsnis atgal prisijungus prie normalaus maitinimo tinklo: skamba pastebimai pilkiau, vangiau ir kiek ribotai. Netgi jei investicija į tokį prietaisą kaip „Stromtank S 1000“ viršija daugumos „Hi-fi“ entuziastų galimybes, jį naudojant aiškus vienas dalykas – maitinimo tinklo kokybė yra svarbi garsui. Jums neabejotinai reikėtų tuo pasirūpinti.

Daugiau informacijos apie „Stromtank“ produktus:
UAB „Matrix“,
Vytenio g. 10, Vilnius,
tel. +370 698 39001

„Stromtank“ atstovas Baltijos šalyse:
„Referenz Studio“,
Kungu str. 25, Ryga, Latvija,
tel. +371 294 54104, MBL-Audio.lv

Transliuojantis integrinis stiprintuvas AVM CS8.3 Black Edition

Kompanijos AVM („Audio Video Manufacturer“ – įsteigta 1986 m.) įkūrėjas Guntheris Mania ir dabar dirba šioje Vokietijos įmonėje. 2011 m. AVM įsigijo dabartinis jos generalinis direktorius Udo Besseris, kuris pirmąjį stiprintuvą sukūrė būdamas 15 metų. Jo tėvas buvo audiofilas ir, kaip sakė Udo, „turėjo dideles kolonėles ir daug įrangos“. Udo dirbo „Hi Fi“ parduotuvėje, įstojo į Miuncheno universitetą ir studijavo elektroniką. Baigęs studijas, jis 15 metų dirbo „High End“ garso įrangos įmonėje „Burmester“, tapo generaliniu direktoriumi bei dalies akcijų paketo savininku.

Interviu žurnalui „The Absolute Sound“ Udo pabrėžė, jog AVM jį sudomino dėl to, kad tai buvo didelis prekės ženklas, turintis keletą „all in one“ sistemų. Jis jautė, kad tai yra ateitis. 2011 m. srautinis įrašų perdavimas tapo realybe, ir, žinoma, AVM nebuvo sunku įtraukti srautinio perdavimo funkciją į savo „all in one“ sprendimus. Kalbant apie srautinį perdavimą, moderniuose AVM įrenginiuose naudojama technologija „Roon Ready“, įdiegtos „Tidal“, „Qobuz“, „Spotify“ paslaugos. Kyla klausimas, kodėl „Spotify“? Udo Besseris sako, kad reikia sudominti šiuo hobiu jaunimą. „Visi jaunuoliai turi „Spotify“ paskyras. Jų perėjimas prie geresnio garso bus lengvesnis, žesnės raiškos srautinio perdavimo paslaugų, nes baiminasi, kad dėl prastesnės garso kokybės jų prekės ženklams prilips prastas vardas“, – aiškina Udo.

AVM tikslas – aukščiausios kokybės garsas prieinamomis kainomis per įrenginius, kurie gali būti naudojami kaip šeimos gyvenimo dalis. AVM įrenginiai yra nepigūs, bet jų kaina vis tiek nėra kosminė. Be to, jie atitinka modernaus gyvenimo būdo reikalavimus, daugiausia dėmesio skiriant „all in one“ sprendimams. AVM net pradėjo gaminti vinilo plokštelių grotuvus bei jiems skirtus tonarmus ir galvutes. Šiuo metu 15 proc. AVM pajamų gaunama iš vinilo įrangos verslo.

„AVM CS8.3 Black Edition“ (orientacinė kaina 16 500 eurų) priklauso aukščiausio lygio AVM gaminių linijai. 500 W vienam kanalui (4 omų apkrova) užtikrinančiame hibridiniame integriniame stiprintuve įdiegta lempinė pradinio stiprintuvo grandinė (12AX7 lempa). AVM pavyko sėkmingai suderinti lempų technologijas bei didelę galią viename kompaktiškame korpuse įdiegus efektyvią jautrių grandinių izoliaciją bei kitas trikdžių slopinimo priemones, įskaitant ekranavimą tarp plokštės sluoksnių ir kt.

Konstrukcija

Šiame įrenginyje taip pat įrengtas perjungiamas maitinimo šaltinis, danų kompanijos „Pascal“ „Class D“ stiprintuvas , vidinis skaitmeninis analoginis keitiklis (DAC), integruotas transliacinis grotuvas bei kompaktinių diskų grotuvas.

Stilingo juodo korpuso viršuje išgraviruotas AVM logotipas, įrengtas langelis, pro kurį galima pamatyti kai kuriuos aparato vidinius elementus. Įrenginys turi paprastą dviejų rankenėlių ir kelių mažų mygtukų valdymo sistemą. Priekiniame skydelyje taip pat yra ausinių lizdas. Įrenginys valdomas infraraudonųjų spindulių nuotoliniu pultu arba parsisiunčiama „iOS“ arba „Android“ programėle. Programėlėje yra keletas naudingų funkcijų, tokių kaip įvesties įvardijimas ir įvesties įjungimas bei išjungimas. Išmaniosios funkcijos, įskaitant „Roon Core“, „Tidal“, „Qobuz“, „Spotify“, „Hi-Res Audio“, funkcionuoja vokiškai tiksliai ir efektyviai.

„AVM CS8.3 Black Edition“ turi „Ethernet“ jungtį srautiniam įrašų perdavimui, vieną USB lizdą, vieną SPDIF koaksialinį įėjimą, du TosLink optinius, vieną AES/EBU, vieną porą RCA ir vieną porą XLR įėjimų. Pastaroji sąsaja gali būti perjungta į firminę AVM funkciją „Home Theater Throughput“. Įrengtas kokybiškas kolonėlių išėjimas, taip pat yra du analoginių išėjimų rinkiniai (vienas RCA ir vienas XLR), koaksialinis ir optinis skaitmeniniai išėjimai.

Garsas

Klausydamiesis „Tidal“ ir „Qobuz“ įrašų, „The Absolute Sound“ ekspertai atkreipė dėmesį, kaip „AVM CS8.3 Black Edition“ atskleidė geriausias lempinės ir tranzistorinės technologijų savybes. Ypač sužavėjo akustiniai instrumentai, gitarų stygos skambėjo tiksliai ir detaliai, tačiau gitaros korpuso rezonansas buvo šiltas ir įtraukiantis. Davido Grismano ir Tony Rice albume „Tone Poems“ du atlikėjai kartu groja skirtingais senoviniais instrumentais – gitara ir mandolina. AVM išryškino kiekvieno instrumento išskirtinumą.

Taip pat klausytasi įvairių soulo, vokalinio džiazo atlikėjų Ninos Simone ir Cassandros Wilson, klasikos, fortepijono ir popmuzikos įrašų. Moteriškas vokalas žavėjo nuostabiu trimačiu charakteriu, o garso scena buvo nepaprastai tikroviška ir stabili. Saksofono įrašai taip pat buvo išskirtinai gerai atkurti naudojant „AVM CS8.3 Black Edition“. Trumpalaikės detalės kartu su atlikėjo kūno judesiais ir skleidžiama šiluma suteikė instrumentui sodrų tikrovišką skambesį. Nenuvylė audiofilų mėgstami Ben Webster įrašai „Live at the Renaissance“, „Jazz at the Pawnshop“, kur muzika susimaišo su ne tokiais subtiliais minios triukšmais. Tiesiog pasijunti taip, lyg sėdėtum klube.

Įspūdingas ir įtaigus buvo klasikos įrašų garso scenos plotis. Dideliuose orkestriniuose įrašuose išryškėjo atskiri instrumentai, įspūdinga jų raiška. Schuberto „Trout“ kvintetas, kurį atlieka Yo-Yo Ma, Emanual Axe ir Edgaras Meyeris, puikiai parodė, koks geras yra CS8.3. Vieno instrumento skambesys neužgožė kito. Jie visi skambėjo savo erdvėje, o kiekvienas iš jų turėjo savo trimatį pobūdį ir buvo tinkamo bei proporcingo dydžio.

Išvada

AVM sukūrė aukščiausios kokybės, puikiai veikiantį „all in one“ įrenginį. Techniniu požiūriu sudėtinga užtikrinti tokio lygio funkcionavimą ir HI-FI HIGH END patogumą viename santykinai nedidelių matmenų korpuse, tačiau vokiečių gamintojui tai pavyko. Svarbiausia, kad CS8.3 atkuriamo garso kokybė itin aukšta, ypač aiškiai skamba smulkiausi muzikos įrašų niuansai.

Turėti AVM savo svetainėje bus malonu ne tik dėl audiofilinio skambesio, bet ir dėl paprasto eksploatavimo. „AVM CS8.3 Black Edition“ elegantiškai papildo gyvenamąją erdvę ir žavi vokišku tikslumu, nors tas tikslumas niekada netrukdo tikroviškam muzikos skambesiui. AVM atskleidė geriausius lempinės ir tranzistorinės technikos elementus. Tai geriausias „all in one“ įrenginys rinkoje.

Daugiau informacijos apie AVM produktus:
UAB „Matrix“,
Vytenio g. 10, Vilnius,
tel. +370 698 39001

AVM atstovas Baltijos šalyse:
„Referenz Studio“,
Kungu str. 25, Ryga, Latvija,
tel. +371 294 54104, MBL-Audio.lv

Visi muzikos niuansai „Nordost QKore“

Pastaruosius porą dešimtmečių specializuotose elektronikos technikos parodose vis dažniau matome kokybiškos elektros tiekimą užtikrinančią įrangą. Tikriausiai neliko nė vieno „High End“ eksperto, kuris nepripažintų įrenginių, gebančių išvalyti, atstatyti, atgaivinti (šis procesas vadinamas įvairiai) elektrą, maitinančią stereofonines sistemas. Reiklus audiofilas įžemina savo namo elektros sistemą, diegia izoliacinius transformatorius bei specialias kelių dešimčių amperų linijas savo garso įrangai ir mano, kad padaryta viskas, kas įmanoma siekiant pašalinti trikdžius elektros linijose.

Tačiau situacija iš esmės pasikeičia, kai stereofoninėje sistemoje išbandomas žymaus kabelių gamintojo JAV kompanijos „Nordost“ lygiagretaus įžeminimo įrenginys „Nordost QKore“. „QKore“ atkuriamiems muzikos įrašams suteikia ypatingo tikroviškumo. „The Absolute Sound“ nuomone, tai „veiksmingiausias galios įrenginys, kurį mes testavome. Dauguma galios įrenginių turi pliusų ir minusų. Kai kurie sukuria didesnį dinamikos pojūtį, bet slopina detales, arba atvirkščiai. Kiti skleidžia savo triukšmą per vidinio transformatoriaus funkcionavimą. Taip nėra su „QKore“, nes tai pasyvus įrenginys.“

Konstrukcija

Priklausomai nuo tikslų ir finansinių galimybių, galima įsigyti „QKore 1“, „QKore 3“ (orientacinė kaina – 4500 eurų) arba „QKore 6“ (sveria 6 kg, kaina – 6500 eurų). Kaip rodo aparatų pavadinimai, jie leidžia įžeminti vis daugiau komponentų. Į nenaudojamą įrangos įvestį įkišate firminį „QKore“ laidą, turintį pasagos ar banano formos, XLR, USB A, USB B, RJ45 arba RCA jungtį. Kitas šio laido galas jungiamas prie „QKore“ įrenginio. „QKore“ laidas pagamintas naudojant firminę „Nordost“ technologiją „Mono-Filament“, kurioje mažo skersmens tefloninis FEP siūlas apvyniojamas aplink laidininką prieš išspaudžiant į tefloninį FEP vamzdelį. Laidą sudaro 16 sidabruotų AWG 99,999999% OFC laidininkų, kurių kiekviename naudojama patentuota monofilamento technologija ir tiksli FEP ekstruzija (išspaudimas).

„QKore“ aparatuose įdiegtos „Nordost“ žemos įtampos atraktoriaus plokštelės (low-voltage attractor plate) pagamintos iš patentuoto metalo lydinio. Be to, įrengtos pasyvios elektroninės grandinės, leidžiančios slopinti aukšto dažnio triukšmą ir įtampos generuojamus magnetinius laukus. Ši pasyvi sistema patalpinta tvirtame, sunkiame korpuse ir aprūpinta paauksuotomis WBT jungtimis. Subalansuotas ir labai „švarus“ įžeminimas užtikrina puikų ir tikslų visos garso sistemos veikimą.

„The Absolute Sound“ ekspertas Jacobas Heilbrunnas teigia, kad „Nordost QKore“ įranga nesukėlė jokio garso signalo raišką įtakojančių trikdžių. Sistemoje jis naudojo du „QKore 6“ aparatus pradiniam stiprintuvui bei signalo šaltiniams ir vieną „QKore 3“ monofoniniams stiprintuvams. „QKore 6“ buvo įžemintas naudojant „Nordost QBase 8“ paskirstymo bloką (2100 eurų).

Garsas

Pirmiausia „QKore“ buvo prijungta prie „dCS Vivaldi SACD / CD“ skaitmeninių įrašų atkūrimo sistemos, kurią sudaro keturi atskiri įrenginiai. Triukšmo lygis iš karto sumažėjo. Garso scena prasiplėtė tiek horizontalia, tiek vertikalia kryptimis. Prijungiant daugiau įrenginių, buvo girdimi įvairūs pozityvūs pokyčiai.

Kaip šie pokyčiai pasireiškia garsiniu aspektu? „Nordost QKore“ galimybes puikiai atskleidžia „Harmonia Mundi“ išleistos Javier Perianes atliekamos Schuberto fortepijoninės sonatos. Fortepijonas, ypač grojant kaire ranka, tapo daug galingesnis ir girdimas, ypač tyliose ištraukose. Gali atrodyti prieštaringa sakyti, kad jis tapo galingesnis tyliuose fragmentuose, bet boso natos, net ir švelniai skambėdamos, turėjo sodrumo ir detalumo, kuris anksčiau nebuvo akivaizdus. Pagerėjo tembro tikslumas tiek žemųjų, tiek aukštųjų dažnių diapazone. Leidžiant muzikai skambėti garsiau pianissimo pasažuose, „QKore“ pilnai atveria dinaminį diapazoną. Fortissimo ištraukos skamba dramatiškiau, nei nenaudojant „Nordost QKore“.

Kitas papildomas „QKore“ privalumas – gebėjimas sustiprinti garso scenos centrinę dalį. Tai ypač pastebima orkestro įrašuose, nes šis „QKore“ privalumas padėjo susilpninti kairiosios ir dešiniosios kolonėlių lokalizaciją bei leido sukurti vientisą garso sceną. „Nordost QKore“ padėjo atskirti dinamišką trimitininkės Alison Balsom atlikimą nuo jai akomponuojančio kamerinio orkestro skambesio Italijoje 2010 m. išleistame „EMI Classics“ koncertiniame CD įraše. Susidarė įspūdis, kad įvairios orkestrų sekcijos nelokalizuotos vienoje vietoje, jos buvo aiškiai girdimos atskirose erdvėse. Matyt, taip yra dėl didesnio mikrodetalių atkūrimo tikslumo.

Su „QKore“ smuikai ir violončelės skamba tvirčiau, ryškiau ir tiksliau. „QKore“ užtikrina itin žemą triukšmo lygį, todėl muzikos instrumentų natos neįtikėtinai tikroviškai sklinda patalpos erdvėje. JAV pagamintas įrenginys padeda iš garso „išstumti“ bet kokį elektroninės miglos ar grūdėtumo pojūtį.

Net žemieji dažniai kur kas ryškesni naudojant „Nordost QKore“, o juk bosai bei jų stabilumas yra bene sudėtingiausiai atkuriama dažnių paletės dalis. Nesunku išgirsti, kai kolonėlės pradeda iškraipyti muzikos įrašą žemiausiose oktavose. Su „Nordost QKore“ Maurice'o Andre įrašuose trimitas ir vargonai skamba neįtikėtinai sodriai ir tikroviškai, klausytojams susidaro buvimo koncertų salėje įspūdis. Leonardo Coheno albume „You Want It Darker“ boso gilumas, spindesys ir skambumas garso scenai suteikia papildomos erdvės.

Išvados

Klausantis įvairių žanrų įrašų, be jokių abejonių, „Nordost QKore“ įvedimas į „High End“ stereofoninę sistemą leidžia išgirsti subtilius muzikos niuansus. Ryškūs bosai ir aukštieji dažniai gali jaudinti ir tikrai sužavėti klausytojus. Tačiau skaitmeninio ar analoginio įrašo atkūrimo elegancija, aštrumas, trapumas yra tai, kas perteikia muzikos esmę. Tai „Nordost QKore“ užtikrina itin sėkmingai. Siekiant kiek įmanoma efektyviau atskleisti pažangios ir brangios technikos galimybes, „Nordost QKore“ yra puikus pasirinkimas.

Išskirtiniai tarpblokiniai ir kolonėlių laidai „Nordost Odin 2“

„Nordost“ savo gaminiams tradiciškai suteikia legendinių Šiaurės šalių herojų vardus, o Odinas yra skandinavų herojų hierarchijos viršuje. Logiška, kad „Odin“ serija kartu su „Valhalla“ – tai brangiausios ir, be jokių abejonių, kokybiškiausios „Nordost“ gaminių linijos, kurios išsiskiria ne tik kaina, bet ir galimybėmis.

Kurdama „Nordost Odin 2“ amerikiečių kompanija, lyginant su ankstesnės kartos modeliais, įdiegė nemažai svarbių techninių naujovių tiek tarpblokiniuose, tiek kolonėlių laiduose. „Nordost“ teigimu, tarpblokinį „Odon 2“ kabelį sudaro dešimt sidabruotų, 23 AWG 99,999999% OFC laidininkų, kurių kiekviename naudojama patentuota dvigubo monofilamento technologija ir tiksli FEP ekstruzija (išspaudimas).

Tobulesnė konstrukcija

Ankstesniuose elitiniuose „Nordost“ laiduose buvo naudojama „Mono-Filament“ sistema, kurioje mažo skersmens tefloninis FEP siūlas apvyniojamas aplink laidininką prieš išspaudžiant į tefloninį FEP vamzdelį – išlaikomas pastovus tarpas tarp laidininko ir vamzdelio. Antrosios kartos „Nordost“ kabeliuose („Odin 2“ serija ir „Valhalla 2 References“) buvo įdiegti svarbūs pakeitimai. 

Viena iš jų – „Nordost“ „Dual Mono-Filament“ sistema, kurioje ne vienas, o du tefloniniai FEP siūlai atskiria tefloninį vamzdelį nuo laidininko. „Dual Mono-Filament“ dar labiau sumažina laidininkų kontaktą su dielektriniu vamzdžiu iki vos 15 proc. jo paviršiaus ploto. Antrasis patobulinimas – „Nordost“ perėjimas nuo kitų gamintojų jungčių (pvz., WBT RCA kištukų) prie originalių „Nordost“ jungčių. „Nordost“ mokslinių tyrimų ir plėtros programoje akcentuojama, kaip svarbu kuo labiau sumažinti sūkurinių srovių susidarymą kabeliuose, ir kad reikia pradėti nuo jungčių. Taip „Nordost“ sukūrė „Holo:Plug RCA“, „XLR“ ir „Spade“ jungtis, kurios naudojamos „Odin 2“ modeliuose.

Pasikeitė ir „Nordost“ kabeliuose naudojamos medžiagos, tačiau daug mažiau nei struktūriniai pokyčiai. Laidininkų sidabro danga pastorėjo nuo 60 iki 85 µm. Siūlams ir vamzdeliams, supantiems atskirus laidininkus, tebenaudojamas teflonas. Vienintelis žymus pakeitimas buvo „Odin 2“ ir kituose elitiniuose modeliuose pritaikytas labai grynas „Class 1.1“ ekstruzinis FEP siūlas.

„Nordost“ taip pat pridėjo daugiau laidininkų kolonėlių laidų konstrukcijoje bei po vieną juodą ir baltą juosteles, kurios turėtų padėti slopinti nepageidaujamus rezonansus.

Neprilygstamas garsas

„The Absolute Sound“ ekspertų teigimu, klausantis „Odin 2“ aiškėja, kad kiekvienu našumo parametru jis gerokai lenkia savo pirmtaką. „Nors originalus „Odin“ buvo labai greitas ir ryškus kabelis, jis pasižymėjo tam tikru garso „lengvumu“ – aukštųjų tonų išblukimu. Būtent čia „Odin 2“ užtikrino labai skirtingą atkūrimą. Stulbinančiai daug vidinių detalių ir niuansų, kuriuos atkuria Odin 2, formuoja įspūdį, kad dviejų kanalų sistemoje pridedamas papildomas centrinis kanalas.“

Viena ryškiausių „Odin 2“ savybių yra itin žemas triukšmo lygis. Vasarą vairuojant automobilį girdimas tylus ūžimas oro kondicionieriaus, kurį išjungus, iš automobilio grotuvo sklindanti muzika staiga atrodys garsesnė. Galima teigti, kad kažkas panašaus nutinka sumažinus garso sistemos triukšmo lygį, naudojant geresnį stiprintuvą ar kabelius. „Odin 2“ tai atlieka puikiai – muzikos kūrinio natos tarsi iššoka iš kolonėlių, o menkiausios detalės atkuriamos nepaprastai tiksliai.

„Harmonia Mundi“ išleistame Beethoveno fortepijoninio trio įraše, kurį atliko Aleksandras Melnikovas, Isabelle Faust ir Jeanas-Guihenas Queyrasas, „Odin 2“ padėjo užtikrinti neprilygstamą tikroviškumą. Galite beveik įsivaizduoti 1828 m. Aloiso Graffo pagaminto fortepijono klavišus liečiančios Melnikovo rankos slinkimą klaviatūra antrojoje trio Nr. 6 dalyje. Tuo pačiu metu „Odin 2“ suteikia stulbinamą dinamikos pojūtį. Fortissimo, prieš kurį daroma pauzė arba pianissimo ištrauka, dažniausiai pasirodo iš niekur. „Odin 2“ gebėjimas perteikti mušamuosius fortepijono efektus neprilygstamas, iš dalies dėl trumpalaikio greičio. Kuo ilgiau klausomasi, tuo labiau įsitikinama, kad mikrodetalės, ypač klasikinėje ar džiazo muzikoje, yra svarbiausia kuriant įtikinamą garso sceną.

Be to, pribloškia didžiulis „Odin 2“ greitis. „Nordost“ kabeliai seniai garsėja savo veržlumu, tačiau „Odin 2“ trumpalaikį greitį perkelia į naują lygį. Tam tikrais atžvilgiais „Odin 2“ greitis virsta jo paties dinamine galia. Kabelio gebėjimas perduoti itin ryškius pereinamuosius tonus žavi net labiausiai patyrusius klausytojus. „Secret Love“ albume „Love for Sale“ groja Hankas Jonesas, Busteris Williamsas ir Tony Williamsas. Būgnas skamba taip, lyg kovinis automatas šaudytų patalpoje.

Arba paimkite EMI išleistą vinilo plokštelę su Šostakovičiaus violončelės koncertu Nr. 1 – groja legendinis prancūzų violončelininkas Paulas Tortelier ir Bornmuto simfoninis orkestras. „Odin 2“ leidžia mėgautis ne tik puikia skiriamąja geba, bet ir timpanų garsais, kurie skamba kaip rankinės granatos. Kiekvienas žemųjų dažnių niuansas ir atspalvis pateikiami žaviai. „Impulse“ išleistame „Art Blakey Quartet“ įraše „Cafe“ Art Davis bosai puikiai išreikšti ir apibrėžti erdvėje be menkiausių trikdžių.

Šis tikslumas reiškia, kad „Odin 2“ garso scenoje labai aiškiai sluoksniais išdėsto instrumentus iš priekio į galą ir iš kairės į dešinę. „Analog Productions“ 45 aps./min Shelby Lynne albume „Just a Little Lovin“ kabelis „Odin 2“ padeda išlaikyti harmoningus instrumentų skirtumus. „Odin 2“ tikslumas bene labiausiai pastebimas aukštųjų dažnių diapazone, kur didžiausias šio kabelio privalumas yra jo gebėjimas atkurti beribius aukštuosius dažnius. Nesvarbu, ar tai būtų vokalas, saksofonas ar orkestro styginių sekcija, grynumo ir išsiplėtimo jausmas diskantuose neprilystamas. Ofenbacho „Parisian Dream“ trimitas stulbina subtilumu ir galia. „Odin 2“ gebėjimas perteikti mažiausius cimbolų švystelėjimus itin įtraukiantis.

Išvados

Išvados. „Nordost Odin 2“ užtikrinama skiriamoji geba turi ir tam tikrą minusą. Šis laidas negailestingai atskleidžia kitų stereofoninės sistemos elementų trūkumus. „The Absolute Sound“ nuomone, „Nordost“ nusipelno didžiausio įmanomo pagyrimo už pastangas sukurti patikimą produktą, kuris išsiskiria savo grynumu ir raiška, skaidrumu ir aiškumu. Jei galite kabeliams išleisti kelias dešimtis eurų, galingasis „Odin 2“ vertas jūsų išlaidų.

Unikalus muzikos skambesys su MBL akustinėmis sistemomis

Tik kelios akustinės sistemos taip lengvai atpažįstamos kaip vokiečių prekės ženklo MBL suprojektuoti ir pagaminti „Radialstrahlers“ (paraidžiui išvertus iš vokiečių kalbos – „radialiniai skleidėjai“). Kiekvienoje tarptautinėje garso technikos parodoje jų išvaizda patraukia audiofilų dėmesį, o visomis kryptimis sklindantis šių ikoninių „melionų“ garsas ilgai neleidžia renginių lankytojams pereiti į kitas ekspozicijas.

Įmonės įkūrėjų Meletzky, Bieneke ir Lehnardt (MBL) 1979 m. pirmą kartą pristatyta „Radialstrahler“ konstrukcija nuolat tobulinama vadovaujant vyriausiajam inžinieriui Jurgenui Reisui. Vienas iš „Radialstrahler“ linijos modelių – MBL 101 E MkII. Antrosios kartos poros kaina – apie 60 tūkst. eurų, galima rinktis juodą-auksinę, juodą-chromo, baltą-auksinę, baltą-chromo arba arktinio sidabro-chromo apdailą.

Monumentali konstrukcija

Daugiau nei pusantro metro aukščio ir 80 kg sveriančios radialinės kolonėlės pribloškia savo išvaizda, tačiau nėra pats didingiausias „Radialstrahler“ aparatas. Ši garbė atitenka unikaliai „MBL System 101 X-Treme“, kuri iš esmės yra dviejų 101 E junginys, kainuojantis daugiau nei 200 tūkst. eurų. 

Didžiosios Britanijos „Hi-Fi News“ žurnalistams MBL radialinių kolonėlių dizainas labiau primena „regbio kamuolį“ (juk Jungtinė Karalystė – regbio šalis), tačiau pavadinimas „melionas“ jau prigijo audiofilų kalboje. „Radialstrahler“ – tai atviras sferinis garsiakalbis, turintis membraną, pagamintą iš sulenktų segmentų. MBL 101 E MkII viršuje esančiame mažiausiame aukštųjų dažnių garsiakalbyje yra 24 sulenkti itin standūs 130 µm storio segmentai (kartais vadinami „lamelėmis“), pagaminti iš patentuotos vienakryptės anglies medžiagos. Šie miniatiūriniai „ melionai“ atkuria iki 48 kHz dažnio garsą. Šiek tiek mažiau standūs yra storesni (200µm) dviejų sluoksnių anglies pluošto segmentai (jų yra 12 vnt.), naudojami vidutinių dažnių „melionuose“. Tiek aukštųjų dažnių, tiek vidutinių dažnių garsiakalbių lamelės yra sandarinamos ir atskiriamos išilgai vertikalių kraštų, naudojant lengvą silikono polimerą. 

Apatinį radialinį 300 mm žemųjų dažnių garsiakalbį sudaro 12 sulenktų lamelių, pagamintų iš patentuoto magnio ir aliuminio lydinio. Judant difuzorių ritei, sferiniai garsiakalbių segmentai virpa ir sukuria garso slėgį 360 laipsnių kampu, horizontaliai ir vertikaliai. Kadangi visos tvarkyklės turi tą pačią centrinę ašį, klausytojas, dizainerio Jürgeno Reiso žodžiais, gauna tą patį „žemųjų, vidutinių dažnių ir aukštųjų dažnių garso sklidimo laiką, taigi visi dažniai pasiekia klausytojo ausis tą pačią akimirką. „Klausydamiesi muzikos su „Radialstrahler“ jūs turite „nuogas“ membranas ir nieko daugiau. Kai „Radialstrahler“ judančios ritės pradeda virpėti, membranos irgi pradeda judėti ir iš karto pasigirsta muzika. O kai sustoja membranos, muzika iškartnutrūksta. Jokios švaistomos energijos, jokio signalo vėlavimo.“ 

Šiose kolonėlėse MBL įrengė 4-osios eilės kryžminius filtrus: 90 Hz, 560 Hz, 3,5 kHz. Vidinis kabelis eina aukštyn iš žemųjų dažnių korpuso per kolonėlės galinę dalį metaliniu vamzdžiu, užpildytu poliuretano putomis, kad slopintų bet kokius rezonansus. 

Korpuso galinėje dalyje įrengtas rinkinys jungiklių, kurie leidžia nustatyti klausytojui patraukliausią atkuriamo garso režimą. Žemųjų dažnių režimas „Attack“ „meliono“ filtre šiek tiek išplečia 120–130 Hz dažnį ir koreguoja signalo sklidimo laiką patalpoje, o bendru atveju rekomenduojamas režimas „Smooth“. Vidutinio diapazono „Natural“ ir „Rich“ parinktys nukreipia signalą atitinkamai per oro arba geležies induktorius. Aukštųjų dažnių nustatymai yra dar subtilesni: „Smooth“ prijungtas per kietųjų gyslų laidus, „Fast“ naudoja sidabru dengtą kietą šerdį, o „Natural“ – įprastą daugiagyslį varį. Šiek tiek pasidomėję įvairiomis parinktimis, didžiąją dalį klausymosi „Hi-Fi News“ ekspertai naudojo „Smooth/Natural/Natural“ nustatymus.

Visaapimantis skambesys

Trip hop stiliaus grupės „Massive Attack“ dainoje „Unfinished Sympathy“ („Blue Lines“, 2012 Remix, Virgin, 96kHz/24-bit) itin aiškiai atskleidžiami sodriausi bosiniai dažniai, kaip ir įkyrūs vokalo obertonai. Scena gana tamsi, tenoras melancholiškas – klausytojai tiesiog įtraukiami į dinamiškos muzikos gelmes. 

Melancholiškoje titulinėje dainoje iš Amy Winehouse albumo Back To Black (Universal Records 00600753450628; 96 kHz/24 bitų) dainininkė išlieja savo širdį. Gausias emocijas, o ypač nuoširdžias vokalines emocijas, „Radialstrahler“ perteikia itin jautriai. Šios kolonėlės geba perteikti muziką, o ne tiesiog projektuoti garsą. 

Jau kelios melomanų kartos mėgaujasi „The Beach Boys“ albumu „Pet Sounds“. Dainoje „The Wrecking Crew“ žaižaruojantys instrumentiniai pasažai išryškina profesionalų, griežtą ir tobulą atlikimą, o „Boys“ sielos harmonijos su tarsi atsinaujinusiu jaunatviškumu tęsiasi per visą šį nuostabų dainų ciklą, kurį sukūrė Brianas Wilsonas ir Tony Asher. „The Human League“ dainos „Don't You Want Me?“ instrumentinės versijos jubiliejiniame „Dare – Love And Dancing“ leidime sintezatorių orkestruotė neprilystamai ryškesnė, aštresnė ir jausmingesnė nei kada nors anksčiau „Hi-Fi News“ ekspertų girdėta.

Išvados 

„Radialstrahler“ ne tik atrodo neįprastai, bet ir muzikinį įvykį atskleidžia kitaip nei įprastos konstrukcijos akustinės sistemos. Atkuriamas „tikras garsas“ dėl MBL gebėjimo „valdyti“ patalpą, kurioje klausomasi muzikos, ir formuoti didžiulį bei itin tikrovišką garso peizažą. 101 E MkII kolonėlės nėra fiziškai pririštos prie vietos patalpoje. Užmerkite akis, ir išnyks bet kokia užuomina, iš kur sklinda garsas. Naudodami MBL kolonėles girdėsite tuos pačius efektus, kuriuos girdite realiame gyvenime. Sėdėdami, stovėdami ar pakreipdami galvą visada mėgausitės neįtikėtinai tikrovišku, įtaigiu muzikos skambesiu.

Muzikos žavesys ir gryna galia su HMS

HMS – tai vieno iš audiofilinio muzikos įrašų atkūrimo pradininkų vardo inicialai. Hanso Martino Strassnerio tarpblokiniai, maitinimo ir kolonėlių kabeliai dažnai virsta ilgos kelionės „High End“ pasaulyje kulminacija. 

Leverkuzene (Vokietija) įsikūrusi kompanija „Hans M. Strassner GmbH savo veiklą pradėjo kaip specializuota laboratorija, projektavusi testavimo įrangą Vokietijos elektronikos pramonei. 1993 m.kompanija išleido pirmąjį garso kabelių rinkinį. Tuo metu pirmasis HMS įvaizdžio šūkis „Messtechnik für Forschung und Industrie“ buvo pakeistas į labiau tarptautiniu mastu suprantamą „Kompetenz in Kabeln“ (Kompetencija laiduose).

Strassneris tikėjo, kad norint pasiekti geriausią garso kokybę svarbu tobulai suderinti stiprintuvų charakteristikas su akustinių sistemų savybėmis. Kadangi išoriniai kolonėlių laidai sudarė bendrą grandinę su kolonėlės vidine instaliacija bei filtrais, jis teigė, kad būtų tikslinga įdiegti charakteristikas suderinančią elektroniką. Taigi, nuo pat įmonės veiklos pradžios 1993 m., jos inžinieriai kolonėlių laidus papildydavo elektroniniu įrenginiu, skirtu stiprintuvui suderinti su akustinėmis sistemomis. Strassneris niekada neslėpė, kokie komponentai naudojami jo įrenginiuose, kviesdavo spaudos atstovus pažvelgti į elektronikos blokų vidų. Vis dėlto jo projektų principai išlieka neprilygstami iki šių dienų.

Kolonėlių kabelis „HMS Gran Finale“

„HMS Gran Finale“ kolonėlių kabelis buvo pradėtas gaminti praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio viduryje, jame įdiegta firminė Strassner „TOP-Match“ technologija. Vėliau sukurtos „MKII“ ir „Jubilee“ (2010 m.) versijos, kuriose naudojamos medžiagos ir komponentai buvo toliau tobulinami ir optimizuojami gaminant tiek „single“, tiek „bi-wiring“ laidus. Neseniai išleistas moderni „Gran Finale“ versija „HMS Suprema LS“. Tačiau tai nereiškia, kad originaliai „Gran Finale“ versijai trūko kokybės ar našumo. Kabelis buvo aukščiausio lygio bendrovės gaminys ir jame buvo viskas, ką HMS išmanė apie kolonėlių laidus. 

Esminės „HMS Gran Finale“ savybės – du tinklo blokai su lakuoto vyšnios medžio apdaila, kabeliai su aukštos kokybės WBT pasagos formos („spade“) ir bananinėmis jungtimis bei lakuotais ferito karoliukais, išdėstytais išilgai kabelių. Kiekvienas laidas supakuotas į atskirą putplasčio lagaminą – tai prisidėjo prie aukščiausios kokybės „HMS Gran Finale“ įvaizdžio.

Vokiečių specializuoto portalo „Eiaudio.de“ ekspertai naudojo HMS sistemoje su „Restek V1“ pradiniu stiprintuvu, H&S galios stiprintuvu ir „Martin Logan SL3“ elektrostatinėmis kolonėlėmis. Kaip muzikos šaltiniai buvo pasirinktas vinilo grotuvas „Sansui SR-525“ (galvutė AT-VM95 ML) ir „Rega Planet 2000“ CD grotuvas. „HMS Gran Finale“ pakuotėje pridedamas „TOP-Match“ blokas padėtas šalia kolonėlių. Komponentų derinimas atliekamas dviem jungikliais „TOP-Match“ bloke, kiekvienas iš jungiklių turėjo tris pozicijas, suteikiant galimybę sukurti 9 nustatymų derinius. 

„Gran Finale“ kabelius dengiantys ferito karoliukai įkūnija Strassnerio įsitikinimą, kad visi kabeliai, nepaisant ilgio, veikia kaip antenos ir, be muzikos signalų, perima išorinius trikdžius. Šis pastebėjimas ypač svarbus mūsų laikais, kai „Wi-Fi“ tinklai persidengia su visų rūšių skaitmeniniu ryšiu, formuojant vis sudėtingesnį trikdžių tinklą įvairiais lygiais. Strassnerio teigimu, ferito karoliukai apsaugo nuo įvairiausio išorinio triukšmo bei sumažina klaidinančios srovės kiekį iš pačių kolonėlių kabelių, taip iki minimumo sumažindami signalo iškraipymus. Siekdami pagerinti signalo srautą kiekvieno kabelio viduje, „Strassner“ konstruktoriai panaudojo ferito rutuliukus, kurie padėjo sukurti oro kišenes aplink centrinį laidininką, kartu užtikrinant konstrukcijos stabilumą ir trikdžių slopinimą. 

Keičiant nustatymus „TOP-Match“ bloke, pavyksta iš esmės keisti muzikos skambesį. Kai abu jungikliai pridedamoje instrukcijoje buvo nustatyti į „1 padėtį“, pirmasis įspūdis apskritai buvo teigiamas, bet dar ne idealus. Tony Bennett ir Dianos Krall albume „Love is Here to Stay“ garsas buvo sklandus, tačiau žemieji dažniai kiek per daug išryškinti. 

Kabelio naudojimo instrukcijoje teigiama, kad „pirma padėtis“ skirta lengvai valdomoms dviejų juostų kolonėlėms ir stiprintuvams, kurių slopinimo koeficientas yra maždaug nuo 30:1 iki 100:1. Tačiau „Eiaudio.de“ sistema visiškia kitokia, stiprintuvo slopinimo koeficientas siekia 800:1. Išbandžius visus galimus derinius, sutelkiant dėmesį tik į Tony Bennett ir Dianos Krall balsus, abu jungikliai pervesti į „antrą padėtį“. Šiuo atveju „HMS Gran Finale“ atkūrė itin patrauklius ir labai tikslius vidurinius dažnius. Bosas skambėjo mažiau paryškintai. Muzika nusispalvino natūraliomis spalvomis, ir klausytojams visai nebereikėjo didelio garsumo. Ilgiau klausantis pastebėta, kokie muzikalūs tapo šie laidai. Scenoje buvo girdimas puikus judėjimas iš kairės į dešinę su fokusuotu, tačiau plačiu vidurio vaizdu. Nors iš pradžių garso scenai kiek trūko gilumo, vėliau nusistovėjo malonus bendravimas su klausytojais, dėl kurio Tony Bennett ir Dianos Krall džiazo vokalas žavėjo neįtikėtinu tikroviškumu. 

2,5 m ilgio „HMS Gran Finale“ kabelis sveria 850 g, jį sudaro daugiau nei 1000 supintų gyslų, pagamintų iš bedeguonio vario (OFC). Naudojant „TOP-Match“ technologiją, šį kolonėlių laidą labai patogu priderinti prie stiprintuvo ir kolonėlių charakteristikų, tokiu būdu pasiekiant aukščiausio lygio skambesį.

Maitinimo kabelis „HMS Energia Suprema“

Maitinimo kabeliuose, be ominės varžos, lemiamą reikšmę turi ir indukcinė varža, didėjanti proporcingai sklindančių impulsų dažniui. Įtampos kritimai visada ieško kompensacijos sistemose – daugiausia per jungtis su kitais įrenginiais, todėl „Hi-Fi“ grandinėje tiesiogiai paveikiamas muzikos signalas. Be to, indukcinės (ir talpinės) apkrovos taip pat turi tiesioginį poveikį sklindančiam garso signalui tiek jo amplitudės, tiek fazės požiūriu.

HMS vadovas Hansas Martinas Strassneris vienas pirmųjų tiksliai nustatė šiuos veiksnius ir į juos atsižvelgė kurdamas savo laidus. „HMS Energia Suprema“ maitinimo kabelio nuolatinės srovės varža yra 4,78 miliohmo, o induktyvumas – 52 nanohenriai (pagal amerikiečių fiziko Josepho Henry pavardę) metrui. Šį kabelį testavusiems „fairaudio. de“ ekspertams be vargo pavyko išgirsti atkuriamo garso skirtumus naudojant „HMS Energia Suprema“ (1,5 m kabelio su kištuku „Schuko FI-38G“ ir „Furutech FI-28G“ jungtimi orientacinė kaina – 1500 eurų), palyginti su kitais kabeliais. 16 mm skersmens „HMS Energia Suprema“ turi lanksčią vidinę tefloninę izoliaciją.

Naudojant „HMS Energia Suprema“ stereofoninėse sistemose, pokyčiai ypač puikiai girdimi žemųjų dažnių dipazone. Bosai itin sodrūs, aiškūs ir tikslūs. Tuo pačiu metu užtikrinamas puikus muzikos skambesio detalumas ir neutralumas. „Energia Suprema“ užtikrina puikią skiriamąją gebą bei patrauklias tekstūras. Be jokių abejonių, Leverkuzene gaminami HMS laidai nusipelno reikliausių audiofilų dėmesio.

Muzikos lobius atveriantis „Aurender N20“

„Aurender N20“ – tai itin efektyvus skaitmeninės muzikos „streamer“-is, kuriame integruotos muzikos serverio, turinio transliuotojo ir LAN jungties funkcijos. Kompaktiškas N20 pakeičia archajiškas turinio srautinio perdavimo sistemas, kai patalpa buvo pripildoma gremėzdiškų serverių bei konverterių, sujungiamų laidais. Kiekvienam iš šių įrenginių buvo reikalingas atskiras linijinis maitinimo šaltinis, maitinimo laidai bei „Ethernet“ kabeliai. N20 išvaduos jus nuo šios laidų bei įrenginių raizgalynės.

Puikus funkcionalumas

„Aurender N20“ (orientacinė kaina – 12000 eurų) klausytojų dėmesį iš karto pritraukia solidžiu bei puošniu aliuminio korpusu, taip pat dideliu 9 colių (23 cm) ryškiu skystųjų kristalų ekranu. Spalvingame ekrane rodomas albumo viršelio vaizdas, albumo pavadinimas ir atlikėjas. Malonu, kad informaciją galima lengvai perskaityti ir iš didesnio atstumo. „Aurender N20“ nėra visiškai „viskas viename“ įrenginys, nes neturi integruoto skaitmeninio analoginio keitiklio, todėl reikia prijungti išorinį DAC arba naudoti stiprintuvą su DAC funkcija. „Aurender N20“ paruoštas darbui su aukštos raiškos įrašų saugyklomis „Qobuz“ ir „Tidal“. 

N20 suteikia galimybę integruoti du vidinius standžiuosius diskus, tačiau, jei klausotės tik muzikos iš internetinių transliacijos paslaugų, nereikės diegti vidinės atminties. Jei jūsų poreikiai pasikeis, susikursite muzikos failų saugyklą įstatę 2,5 colio standųjį diską viename arba abiejuose N20 standžiojo disko skyriuose. N20 gali užtikrinti iki 16 TB atminties (su dviem SSD diskais). 

Kita svarbi N20 savybė yra visiškai skaitmeninė technologija „phase-locked-loop subsystem“ (ADPLL), apimanti „field-programmable gate array“ (FPGA) bei „oven-controlled crystal oscillator“ (OCXO). Šios sudėtingos sistemos paskirtis – maksimaliai sumažinti garso signalo kokybę neigiamai veikiančius virpesius („jitter“). OCXO – vienas tiksliausių ir stabiliausių skaitmeniniuose garso įrenginiuose diegiamų laikrodžių. Tai daug tikslesnė ir stabilesnė įranga nei įprastuose kompiuteriuose ir tinklo įrenginiuose montuojami kristaliniai generatoriai. 

Dėl aukščiausios kokybės laikrodžio ir osciliatoriaus N20 įrengti AES/EBU, BNC, bendraašiai ir optiniai išėjimai užtikrina „High End“ kokybės muzikos įrašų atkūrimą. Skirtingai nuo asinchroninių USB jungčių, kai DAC „ištraukia“ duomenis iš grotuvo, N20 SPDIF garso išvestys siunčia signalą į išorinį DAC tam tikrais intervalais, kuriuos nustato itin tikslus integruotas OCXO laikrodis. „Aurender N20“ taip pat įdiegtas „Intel Quad-Core“ procesorius, kuris užtikrina efektyvų skaitmeninių bylų, įskaitant DSD512, srautinį perdavimą. 

Daugelis DAC palaiko tik DSD dekodavimą per USB sąsają. Tuo tarpu N20 taip pat užtikrina DSD bylų konvertavimą į PCM, savo SPDIF sąsajoje naudojant FPGA. Tai leidžia pasirinkti atrankos dažnį nuo 88,2 kHz iki 176,4 kHz. 

Pradedant naudoti N20 į išmanųjį įrenginį parsisiųskite programėlę „Aurender Conductor“ ir ji jūsų tinkle suras „Aurender“ bei paragins prisijungti prie konkretaus rasto modelio; paspauskite ekrano mygtuką ir... viskas! Jūs jau dirbate! Jei turite „Tidal“ arba „Qobuz“, galite prisijungti prie savo paskyros „Conductor“ programoje ir transliuoti turinį. „Aurender N20“ turi ir daugiau funkcijų, dėl kurių juo naudotis ir pasiekti skaitmeninę muziką paprasta ir lengva.

Garsas

Pietų Korėjos kompanijos įrenginio galimybes geriausiai atskleidžia tokie kokybiški muzikos įrašai kaip vienas iš naujausių Erico Claptono albumų „The Lady In The Balcony: Lockdown Sessions“. Albumas 2021 m įrašytas gyvai „Cowdray House“, Vakarų Sasekse, Anglijoje, ir skamba nuostabiai. „Black Magic Woman“ garsas per „Aurender N20“ yra neįtikėtinai erdvus „Cowdray House“ salėje. Claptono gitaros garsas itin įspūdingas, pribloškinačiai įtaigiai skamba kiekviena iš 12 stygų.

 Subtilumas šiame takelyje atsiskleidžia per Steve Gadd mušamųjų skambesį. Tik pirštais baksnodamas įvairias būgno galvučių dalis, Gaddas kiekvienu bakstelėjimu atkuria skirtingus tonus. Kiekvienas iš šių prisilietimų girdimas per N20 itin aiškiai, skiriasi vienas nuo kito skirtingu tonu ir garsumu. Daugelis yra girdėję vienos natos bosą arba vienos natos būgnus. Klausydamiesi Gaddo būgnų rinkinio išgirsite visą tekstūruotą spalvų paletę. Pagrindą šiam kūriniui kuria kontrabosu grojantis Nathanas Eastas. Šiame įraše yra daug žemųjų dažnių, tačiau įspūdingas ne vien jų garsumas. Šis medinis instrumentas skleidžia nuostabius tonus, kai Easto ranka slysta aukštyn ir žemyn instrumento grifu. N20 atkuriami žemieji dažniai nepaprastai tikroviški. 

„Audiophilestyle.com“ žurnalistui itin ryškų įspūdį paliko naujai išleisto 30-mečio jubiliejinio U2 albumo „Achtung Baby“ skambesys, kuris visiškai priešingas Claptono akustiniam kūriniui. Albumo prodiuseris Steve Lillywhite papasakojo istoriją apie U2 vokalisto Bono darbą šiame įraše. Pasirodo, Bono stovėjo šalia Steve studijos valdymo patalpoje ir naudojo 20 USD dolerių vertės mikrofoną finaliniam įrašui, vėliau kruopštaus darbo ėmėsi studijos garso inžinieriai. Takelyje pavadinimu „One“ yra daugybė garsų sluoksnių. Šios dainos rekomenduojama klausytis naudojant kokybišką sistemą, kadangi per automobilio sistemą ar ausines, kaip dauguma žmonių klausosi, neįmanoma išgirsti visko, ką grupė įdėjo į šią plokštelę. Kūrinys atrodo gana paprastas, kol jo nėra klausomasi per didelės raiškos puikią sistemą, pavyzdžiui, naudojant „Aurender N20“. Nuo vos girdimo gitaros stiprintuvo zvimbimo iki subtilaus cimbolų skambėjimo, nuo kelių tonų būgnų iki Bono iškvėpimo, kai jis emocingai perteikia dainų tekstus – visa tai yra įraše. Labai smagu girdėti, kiek daug Bono įdeda į šį kūrinį, pradedant nuo 2:20: jo balsas trūkinėja, kai jis ištaria: „Love is a temple, love is the higher law“, tada grįžta į sklandų dainavimą ir baigia šaukti falcetu. Galima išgirsti visas detales, visas emocijas ir viską, kas yra tarp jų. Tai puiki melodija, kurios pilnam atskleidimui būtina tokia išskirtinė įranga kaip „Aurender N20“.

Išvados

Kiekvienas gamintojas skelbia, kad jo įrenginiai skirti visiems. Tai netiesa. Svarbu, kad vartotojai garso įrenginyje rastų tai, kas jiems patinka ir ko jie nori. Kai kurie audiofilai mėgsta gilintis į technines subtilybes, kol išsiaiškina, kas negerai stereofoninėje sistemoje. Kiti audiofilai nenori turėti nieko bendra su trikdžių šalinimu ir sistemos konfigūravimu. Tie, kurie pageidauja įsigyti iš tiesų gerą garso įrenginį iš įmonės, turinčios puikią reputaciją, užtikrinančią aukščiausios klasės konstrukcijos kokybę, neprilygstamą patikimumą ir, žinoma, nepriekaištingą garso kokybę, turėtų rinktis „Aurender“. „Aurender N20“ yra patikimas pasiūlymas, užtikrinantis aukščiausios kokybės garso kokybę kiekvieną kartą jį įjungus. Galima ilgai samprotauti apie „Aurender N20“ paprastumą, stabilumą, greitį ir garso kokybę. Naudodami šį aparatą klausykitės muzikos. Jis padės internete rasti albumus, kurių neturite kolekcijoje ir kurių negalite įsigyti. Užmirškite techninius dalykus ir pasinerkite į aukštos raiškos muzikos sūkurį, nes „Aurender N20“ leidžia klausytis įvairiausios muzikos, be to, pasirūpina išskirtine atkūrimo kokybe.

Išskirtinis funkcionalumas ir kokybė „Audionet DNC“

Iš pirmo žvilgsnio „Audionet DNC“ (Digital Network Client – Skaitmeninio tinklo klientas) – kuklus įrenginys, turintis 4 nedidelius funkcinius mygtukus priekinėje korpuso dalyje. Tačiau užmetę akį į galinę dalį rasite „High End“ klasės tinklo grotuvo vertą jungčių rinkinį: LAN, USB, WLAN, RCA ir balansinius lizdus. Ar pirmasis įspūdis pasitvirtins?  

Tobula programinė ir techninė įranga

Įrengtas USB lizdas veikia asinchroniniu režimu. Tai reiškia, kad DNC neekstrapoliuoja laikrodžio funkcijos iš kompiuterio, o generuoja ją iš naujo naudodamas savo patentuotą itin tikslų laikrodį. Kaip ir kiti skaitmeniniai įėjimai, USB taip pat yra paruoštas 192 kHz dažniui. Nors 8 kg sveriantis „Audionet DNC“ jungčių rinkinys savaime yra įspūdingas, bet signalo apdorojimo ir duomenų konvertavimo galimybės neturi lygių. 

Srautinis informacijos perdavimas iš tinklo šaltinių vyksta naudojant medijos serverį ir programinę įrangą, skirtą perduoti kompiuterinius muzikos duomenis iš kompiuterio į „Audionet“. Viena iš patogiausių programų yra „Twonky Media Server“, kuri patogiai surūšiuoja bylas į grojaraščius naudojant „drag & drop“ funkciją. Idiegtą interneto radiją papildo „Audionet“ FM imtuvas. 

Vokiečių gamintojas suteikia galimybę „Audionet DNC“ itin patogiai naudoti su šio prekės ženklo grotuvais, nesvarbu, ar tai būtų ART G3, ar VIP G3, duomenis perduodant per skaitmeninę įvestį arba RCA jungtis. Be to, vienasoptinis „TosLink“ laidas sujungia visus prijungtus „Audionet“ įrenginius bei sinchroniškai juos įjungia ir išjungia. „Audionet“ prekės ženklo entuziastus nudžiugins ir kelių kontaktų EPS lizdas, skirtas išoriniam maitinimo šaltiniui, kuris efektyviai subalansuoja tinklo įtampos svyravimus, panašiai kaip itin tikslus nuolatinės įtampos šaltinis. „Audionet DNC“ valdymo sąranka – moderni ir kartu nesudėtinga. Reikliam audiofilui pravers dažnių vienodintuvas, kuris siūlo pamiršti archajiškus žemųjų ir aukštųjų dažnių valdiklius. 

„Audionet“ standartas yra parametrinis 5 juostų ekvalaizeris su atskirais dešiniojo ir kairiojo stereo kanalų nustatymais, įskaitant 7 skirtingus filtrų tipus su reguliuojamu Q koeficientu. Naudojant nemokamą RCP programinę įrangą (Remote Control Point), skirtą PC kompiuteriams ir „Mac“, „Audionet“ apsaugo vartotoją nuo nesklandumų įsijungiant dažnių vienodintuvą, ekrane galima matyti pasirinktus dažnio režimus. Be to, „Audionet“ leidžia naudotis nemokama CARMA programine įranga (Computer Aided RooM Analyser), kuri padeda sukurti geriausius parametrinio ekvalaizerio nustatymus, pritaikytus patalpos akustinėms savybėms. 

Naršyti po muzikos kolekcijas, sukauptas kompiuteryje, standžiajame diske ar atmintinėse, padės kompiuterio monitorius, išmanusis telefonas ar planšetinis kompiuteris – jiems „Audionet“ programinės įrangos inžinieriai sukūrė patogią programėlę, pavadintą AMM (Audionet Music Manager). Taip pat pridedamas nuotolinio valdymo pultas RC 2. CD, MP3 ir skaitmeninio radijo duomenų diskretizavimas siekia 192 kHz / 24 bitai. Analoginio signalo kelyje nėra nė vieno kondensatoriaus. Energijos tiekimą užtikrina 50 VA toroidinis transformatorius, įrengtos visiškai atskirtos skaitmeninės ir analoginės grandinės. DAC grandinė turi pilnai diskretinį kanalų išdėstymą, po DAC analoginis signalas subalansuotas perduodamas į išėjimus. Analoginės filtrų pakopos ir išėjimo stiprintuvai diskretiškai sumontuoti naudojant itin kruopščiai atrinktus elektronikos elementus.

Garsas

„Audionet DNC“ (orientacinė kaina – 6000 eurų) atkuriamas garsas yra toks pat tobulas, kaip ir jo veikimas bei techninis dizainas. „Audionet“ nieko neslepia ir neprideda. Su puikia įtaiga klausytojams pateikiama itin detali muzikinė informacija. Sudėtingiausios simfoninės „Reference Recordings“ kompozicijos, įrašytos 176,4 kHz / 24 bitų dažniu, žavi tikroviškumu, orkestrai tiesiogine prasme tampa „matomi“, o akustiniu požiūriu klausytojas girdi smulkiausius niuansus. DNC itin aiškiai atskiria muzikantus ir pateikia juos virtualioje scenoje. Net galingiausi bosai atkuriami visiškai atsipalaidavę ir be streso. „Daugherty“ kūrinyje „Niagara Falls“ su neprilygstamu subtilumu skamba styginiai instrumentai: violončelės ir kontrabosai.

Net kai naudojamas kaip įprastas D/A keitiklis, „Audionet DNC“ kiekvieną CD grotuvą paverčia aukštos raiškos signalo šaltiniu. Dėl savo tikslumo ir gausybės detalių „Audionet DNC“ ekspertų pripažįstamas kaip puikus D/A keitiklis. Tai aiškiai girdima dainoje „The Ghost Of Tom Joad“ iš Bruce'o Springsteeno kompaktinio disko „High Hopes“. Jau suskambus pirmosioms natoms „Audionet“ į akustines sistemas nukreipia pribloškiantį garso signalą, tiksliai sureguliuodamas ritmą ir atkurdamas Springsteeno balsą tikroviškiau nei brangiausias CD grotuvas. Bochumo inžinieriai ir dizaineriai – perfekcionistai, nepaliekantys nieko atsitiktinumui. „Digital Network Client“ suteikia techniškai tobulą atsakymą į visus garso signalo atkūrimo aspektus. Kolonėlės stovi skirtingu atstumu iki klausymosi vietos? Jokių problemų – jei pageidaujate, DNC elektroniniu būdu atstumus sukalibruos 1 cm tikslumu. Patalpa, kurioje klausotės muzikos, turi savybę išryškinti ar slopinti žemuosius arba aukštuosius dažnius? Kartu su „Audionet“ programine įranga CARMA dažnių ekvalaizeris parinks tinkamiausią skambesį. 

Išvados

Nesvarbu, kas pateko į „Audionet“ įėjimus – glaudintas duomenų kiekis MP3 ar internetinio radijo transliacijos – tokiems įrašams DNC vis tiek suteikia gyvumo palyginti su kitais tinklo grotuvais, kurie skambėjo daug prasčiau. Tuo tarpu „High Resolution“ įrašai atskleidžia visas „Audionet DNC“ galimybes, atkuriant tokį platų akustinių tembrų spektrą su tokiomis smulkiomis detalėmis, kaip negeba joks kitas tinklo grotuvas. Labai sudėtinga rasti geresnį būdo patekti į interneto, didelės raiškos ir visų įsivaizduojamų skaitmeninių šaltinių D/A konvertavimo pasaulį nei monumentalusis vokiškas „Audionet DNC“.

Vokiečių „High End Audio“ legenda MBL jau Vilniuje!

Bendrovės „Matrix“ „High End“ ir „Hi-Fi“ garso įrangos salone Vilniuje (Vytenio g. 10) galite pamatyti ir pasiklausyti išskirtinių MBL akustinių sistemų. Vokiečių inžinieriaus ir MBL vadovo Volfgango Mileckio sukurtą „Radialstrahler“ sistemą muzikos mėgėjai pirmą kartą išvydo IFA parodoje Berlyne 1978 m. Ji iš karto sukėlė garso ekspertų susidomėjimą, nors iš pradžių į naujovę jie žvelgė skeptiškai. Netgi dabar „Radialstrahler“ akustinė sistema nuo analogų iš esmės skiriasi ir savo forma, ir techniniu turiniu.

Galimybę įsigyti ne tik unikalias MBL kolonėles, bet ir šio prestižinio gamintojo stiprintuvus, CD grotuvus bei kitą garso įrangą užtikrina „Matrix“ ir Rygos kompanijos „Referenz Studio“ bendradarbiavimas. 

„Referenz Studio“ vadovas ir išskirtinis MBL atstovas Baltijos šalyse, Rusijoje ir Ukrainoje Ričardas Niedingas taip apibūdina klientų įspūdžius: Visiems įsigijusiems šią sistemą iš esmės pasikeitė pasaulio pajautimas. Juk „Radialstrahler“ – tai visada kartu esantis draugas, papildantis ir pratur- tinantis jūsų vidinę būseną. Žmogui tereikia pasirinkti muzikos kūrinį. Kai jis lieka vienas su šia akustine sistema, atsiranda tam tikras neverbalinis ryšys, suteikiantis visiškai naujos energijos. Kaip tik dėl šios priežasties dau- gelis mano klientų šią akustinę sistemą turi netgi darbo kabinete. „Radialstrahler“ atkuriamas garsas – be jokių pašalinių atspalvių bei priegarsių. Garsas maksimaliai skaidrus, erdvinis, turi itin didelę skvarbą tiek scenos gylyje, tiek ir jos plotyje.

Žurnalo „Audio&video pasaulis“ redakcija „Matrix“ salone susipažino su įspūdingu MBL garso įrangos rinkiniu, kurį sudarė: 

• „MBL Noble“ serijos monofoniniai galios stiprintuvai N15; 
• integrinis stiprintuvas N51; 
• pradinis stirpintuvas MBL 5011; 
• „MBL Cadenza Line“ (ankstesnis linijos pavadinimas „Corona“) integrinis stiprintuvas C51; 
• kompaktinių diskų grotuvas „MBL Cadenza C31“; 
• akumuliatorių baterijos „Stromtank S2500 Quantum“ ir „Stromtank S1000“.

MBL žavesį padeda atskleisti ir kompanijos „Referenz Studio“ tiekiami „Nordost“ laidai bei aksesuarai: virpesių absorberis „Thixar“, elektros tinklo filtras „HMS Energia RC 3/1“, atraminės kojelės „AltoExtremo“ ir kt.

Perklausoje naudojome CD diskų įrašus:

• „Spyro Gyra“ albumas „Heart of the night“ (1996 m. „GRP Records“);
• Al Jarreau albumas „All I got“ (2002 m. „Verve“);
• Sting albumas „The Soul Cages“ (1991 m. „A&M Records“);
• Diana Krall albumas „The Girl in the other room“ (2004 m. „Verve“);
• M.Vengerov albumas „Violin concertos“ (1996 m. „Teldec“);

Skambesys tiesiog pribloškia. Klausydamiesi įvairių žanrų muzikos, nesiliaujame stebėtis neįtikėtinai detaliu ir išraiškingu garsu visame dažnių diapazone. Net ir skambant sudėtingai simfonijai galima atskirti visus orkestro instrumentus. Ypač skaidriai, tarsi permatomi skamba aukštieji dažniai. Žemieji dažniai labai skvarbūs, kartu santūriai galingi ir tikroviški. Radialinis garso sklidimas suteikia visišką laisvę. Galite kelis metrus nukrypti nuo centrinės padėties tarp MBL 111F kolonėlių ir vis tiek girdėsite visavertį stereofoninį skambesį. 

UAB „Matrix“ vadovas Virgilijus Dovidas pažymi: Lyginant su kitų prekės ženklų „High End“ aparatūra, stiprioji MBL savybė – tai gebėjimas itin tiksliai atkurti sudėtingiausias muzikos kompozicijas, tokias kaip Šostakovičiaus 6-oji simfonija. Mūsų perklausų patalpoje muzika puikiai skamba nustačius tik 6–8 proc. viso MBL stiprintuvų garsumo. Su MBL įranga be rūpesčių įgarsinsite didelio ploto patalpas, o atkuriamo garso kokybė visada bus aukščiausio lygio. 

Akustinės sistemos

MBL 111F Nekyla abejonių dėl MBL kompaktinių diskų grotuvo, galinių bei pradinio stiprintuvų svarbos visai sistemai, tačiau žvilgsnius tiesiog prikausto unikalios radialinės kolonėlės „MBL 111F“. Aukštuosius dažnius visomis kryptimis skleidžiantis radialinis garsiakalbis akustinei sistemai suteikia neįtikėtino skaidrumo pojūtį, garsas skamba itin tikroviškai, lengvai ir natūraliai. Neutralus tembras, labai maži iškraipymai, didelis dinaminis diapazonas ir gera garso sklaida. Kolonėlėse įdiegtos išskirtinės MBL firminės technologijos, o dizainas harmoningai dera su „MBL Noble Line“ ir „Cadanz Line“ įrenginių solidžia prabanga.

 

MBL 111 F žemųjų dažnių garsiakalbis yra tradicinės konstrukcijos ir turi„dėžės“ tipo uždarą korpusą. Jame įrengti du žemųjų dažnių 220 mm skersmens aliuminio difuzoriai funkcionuoja pagal „push-push“ technologiją. Virš žemųjų dažnių bloko atskirame korpuse įrengti du vidutinių dažnių 150 mm skersmens dažnių difuzoriai su aliuminio membranomis. Įprastose kolonėlėse tokie garsiakalbiai atsukti į priekį, o radialinės MBL kolonėlės garso signalą spinduliuoja visomis kryptimis. Šių dažnių bangos ilgis yra didelis, o kolonėlės korpusas siauras, todėl garsas cirkuliuoja visomis kryptimis aplink akustinę sistemą ir puikiai girdimas visoje patalpoje.

Bet atkuriant šiek tiek aukštesnius dažnius minėtų įprastos konstrukcijos 150 mm difuzorių nepakanka. Juos papildo unikalus MBL visakryptis vidutinių dažnių garsiakalbis. Konstrukciją sudaro daugybė anglies pluošto segmentų, kuriuos jungia elastingas tiltas. Šie garsiakalbio elementai tvirtinami ant vertikalaus apskrito komponento – kolonos. 

Aukštųjų dažnių garsiakalbis turi panašią konstrukciją kaip ir vidutinių dažnių, tačiau naudojama mažiau anglies pluošto segmentų. Garsiakalbių konstrukcijose nėra įprastų siūlių, todėl MBL kolonėlės – ilgaamžės. Kolonėlės konstrukciją gaubia plonas tinklelis, saugantis brangius difuzorius. Nors tinklelio įtaka garso signalui nežymi, reiklaus audiofilo ausis ją fiksuoja, todėl klausantis muzikos tinklelį patartina nuimti. 

MBL 111 F kolonėlės (poros kaina – 36 tūkst. eurų) surenkamos tik rankiniu būdu labai ribotais kiekiais. Tokį išskirtinumą lemia gamintojo požiūris į kokybę, nes rankų darbas ir subtilus kalibravimas reikalauja unikalios patirties bei meistriškumo.

„MBL Noble Line“

„MBL Noble Line“ elektroniniai įrenginiai užima tarpinę padėtį tarp itin brangių „Reference Line“ modelių ir pradinio lygio „Cadenza“ įrangos. Du „Reference 9011“ monoblokai kainuoja vos ne 100 tūkst. eurų ir užtikrina 840 W/50A/100 V galią (esant 4 omų apkro- vai), signalo ir triukšmo santykis – 118 dB, o iškraipymas yra mažesnis nei 0,001 proc., jie veikia AB klasėje. Kur kas lengvesnis, kompaktiškesnis „Noble Line N15“ (poros kaina apie 30 tūkst. eurų) sukuria taip pat įspūdingą 560 W/36A galią (esant 4 omų apkrovai)ą, tačiau veikia D klasėje. 

Per pastaruosius porą dešimtmečių „Class D“ stiprintuvai įsitvirtino garso įrangos rinkoje, ypač tokiuose gaminiuose kaip aktyviosios akustinės sistemos ir aktyviosios žemųjų dažnių kolonėlės. Dažnai klaidingai vadinami „skaitmeniniais“ stiprintuvais, „Class D“ stiprintuvai neveikia kaip linijiniai stiprintuvai, kuriuose įeinantis signalas tiesiogiai siunčiamas į stiprinimo grandines. „Class D“ stiprintuve įeinantį signalą moduliatorius pirmiausia paverčia (užkoduoja) impulsų seka (naudojant impulsų plotį, impulsų tankį ar susijusius moduliacinius metodus), kuri atspindi garso signalo amplitudės kitimus. Šis impulsų rinkinys tiekiamas į stiprintuvus (dažniausiai MOSFET), kurie veikia kaip elektroniniai įjungimo-išjungimo jungikliai.

Šie tranzistoriai sukuria teigiamus ir neigiamus sustiprintus signalus, kurie vėliau filtruojami ir į kolonėles patenka kaip didesnio stiprumo analoginis (sinusinis) signalas. Teoriškai „Class D“ stiprintuvo efektyvumas yra 100 %, o B klasės stiprintuvų teorinis maksimalus efektyvumas – 78%, A klasės stiprintuvų – 20–50%. 

Deja, naudojant daugumos prekių ženklų „Class D“ stiprintuvus susiduria- ma su įvairiais nesklandumais dėl skambesio tikroviškumo ir muzikalumo. MBL stiprintuvuose šios problemos sprendžiamos įdiegus firminę LASA (Linear Analog Switching Amplifier) 2.0 technologiją, kuri vietoj tipiškų ir ekonomiškų daugumos „Class D“ stiprintuvų perjungimo režimo maitinimo šaltinių naudoja didžiulį analoginį toroidinį maitinimo šaltinį. LASA schema taip pat yra simetriško išdėstymo, ji leidžia patikimai slopinti iškraipymus esant labai dideliam išvesties lygiui. MBL teigia, kad linijiškumu ir stabilumu jos stiprintuvai yra artimesni A ar AB klasei nei tipiški „Class D“ įrenginiai. Neabejotina, kad N15 galiniai ir N51 integrinis stiprintuvai skamba itin galingai, sodriai ir aiškiai visame atkuriamų dažnių diapazone.

„MBL Cadenza Line“

MBL inžinieriai ir dizaineriai sujungė aukščiausios klasės garso atkūrimą ir novatorišką dizaino koncepciją. Rezultatas – išskirtinės kokybės „High End“ aparatūros rinkinys „MBL Cadenza Line“. Grotuve „MBL Cadenza C31“ įdiegtas pažangiausias nuskaitymo įrenginys bei skaitmeniniai RCA bei „Toslink“ įėjimai, taip pat yra USB lizdas, skirtas CD raiškos garso įrašams.

C31 kompaktinių diskų grotuvas suteikia galimybę mėgautis savo vertingų kompaktinių diskų kolekcija arba atkurti kompiuterio pateiktus įrašus. Virgilijus Dovidas akcentuoja: „MBL kompaktinių diskų grotuvai ypač tiksliai ir patikimai atkuria skaitmeninius įrašus. Kai netgi brangesni kitų prekės ženklų grotuvai „meta“ klaidas, MBL C31 muzikinę informaciją atkuria be jokių trikdžių. „MBL Cadenza“ iš karto traukia žvilgsnį. 

Integriniame stiprintuve C51 įdiegtas informacinis ekranas, kurį išryškina ryškiai fluorescuojantis mėlynas apšvietimas. MBL logotipas virš informacinio ekrano įrengtas švelniai apšviečiamoje apšvietimo „karūnoje“. C51 neturi radiatorių „pjūklų“, išsikišančių elementų ar kietų briaunų, kurios pažeistų simetriškas korpuso linijas. Integriniame stiprintuve C51 įdiegta jau minėta firminė LASA technologija (Linear Analog Switching Amplifier), apimanti pažangią „Class D“ sistemą ir vyriausiojo dizainerio Jürgeno Reiso idėjas. C51 užtikrina realius 180 W vienam kanalui (esant 8 omų apkrovai) arba 300 W vienam kanalui (esant 4 omų apkrovai). C51 pradinio stiprintuvo grandinėje įdiegtas sudėtingas analoginis garso reguliavimas, valdomas naudojant motorizuotą potenciometrą.

„Stromtank“ 

Tiksliai atkurti garso įrašą gali sutrukdyti elektros energijos tiekimas, kuriam buitiniuose tinkluose įtakos turi nemažai komponentų (įsijungiantys varikliai bei kiti galingi prietaisai), radijo bangų trikdžiai ir pan. Tiekiant tokią elektros energiją, gero garso tiesiog neįmanoma atkurti be specialių priemonių, skirtų elektros energijai gerinti. 

Netobulo elektronikos aparatų maitinimo problemą sėkmingai sprendžia MBL steigėjo Volfgango Mileckio sukurtų įrenginių linija „Stromtank“. Tai galingos akumuliatorių baterijos, kurias papildo įtampos regeneratorius. „Stromtank“ įdiegta vidinė akumuliatoriaus valdymo sistema, kuri balansuoja energijos tiekimą bei koordinuoja bendrą akumuliatorių ir regeneratoriaus darbą. 

Naudojant šiuos aparatus akustinės sistemos kuria unikalų su niekuo nepalyginamą garso lauką, kuriame nėra fokusavimo ir kryptingumo, o klausytojas nuolat yra įvykių centre. Atkuriamas garsas nepriklausomas, tačiau sodrus ir detalus. Išryškėja daugybė vidutinių tonų, bosai tampa ypač sodrūs, įgyja rafinuotumo kuriant erdvę.

Laidai

Gaminant „Nordost“ kabelius naudojama daug plonų varinių laidininkų, kurių paviršius papildomai poliruojamas ir dengiamas sidabru, taip yra sukuriamos beveik idealios sąlygas perduoti signalą. 

Išvados

MBL technologijos leidžia pasinerti į muziką, užmiršti kasdienę rutiną ir negalvoti apie garso aparatūros technines charakteristikas. Diana Krall įraše kolonėlės MBL 111F tiksliai atskiria detales ir išryškina subtiliausius pianino ar dainininkės balso niuansus. Atrodo, kad Al Jarreau vokalinis džiazas skamba ne garso įrašų studijoje, o tiesiog čia, patalpoje. Skambant vokalui kartais galima išgirsti net lūpų pliaukštelėjimą prieš prasiveržiant balsui. Puikiai perteikiama skambesio dinamika, klausantis Stingo šiuolaikinio roko ar populiariosios muzikos kūrinių. Klasikinės muzikos įrašai žavi plačia ir tikroviška garso panorama. MBL svarbiausia savybė – muzikalumas ir gebėjimas klausytojui teikti beribį malonumą.

Šaltinis – AUDIO&VIDEO

Tarpblokiniai, kolonėlių bei maitinimo laidai „Nordost Valhalla 2“

„Live“ muzikos įrašai žavi tikroviškumu, šurmuliu ir dinamika, tačiau juose dominuojantis greitis yra vienas iš sunkiausių garso įrašuose fiksuojamų dalykų. Paradokslu, tačiau „live“ dažnai geriausiai atkuria mažesnės kolonėlės, ypač įtikinamai skambantys nedideli studijiniai monitoriai, pavyzdžiui, „Usher BE-718“. Tokiam jauduliui perteikti reikia ne tik kokybiškų akustinių sistemų. Lemiamos įtakos gali turėti viskas – nuo elektronikos iki kabelių. Galbūt nė vienas laidų gamintojas nededa tiek pastangų, kad išsaugotų gyvos muzikos greitį, kaip amerikiečių „Nordost Corporation“. 

Jau pirmieji elitiniai „Nordost“ kabeliai užtikrino neprilygstamą muzikos raišką, stulbinančią energiją ir tikroviškumą. Užtikrindami absoliutų skaidrumą ir unikalų erdvinio bei laiko tikslumo lygį, „Valhalla“ sukūrė naują garso kokybės standartą. 

Lyginant su 2001 m. pristatytais pirmosios kartos „Nordost Valhalla“, „Valhalla 2“ įdiegta patobulinta dviejų monogijų technologija apima 10 pasidabruotų 24 AWG deguonies neturinčių varinių laidininkų. Specialiai „Valhalla 2“ sukurtos jungtys, anot „Nordost“ specialistų, išsaugo signalo vientisumą ir perduoda daugiau muzikinių detalių. „Nordost“ atliekami tyrimai parodė, kad mechaniniai rezonansai turi daug didesnį poveikį kabeliams nei buvo manyta anksčiau. Šie rezultatai paskatino „Nordost“ atsisakyti plokščiojo lygiagrečių laidų išdėstymo ir pasirinkti apskrito skerspjūvio kabelį, kuriame atskiri laidininkai buvo apvynioti aplink tuščiavidurę šerdį. Pastaroji suteikė daugiau galimybių pasirinkti konstrukcijos elementus, kad būtų galima geriau slopinti mechaninius rezonansus. 

Ankstesniuose elitiniuose „Nordost“ laiduose buvo naudojama „Mono-Filament“ sistema, kurioje mažo skersmens tefloninis FEP siūlas apvyniojamas aplink laidininką prieš išspaudžiant į tefloninį FEP vamzdelį – išlaikomas pastovus tarpas tarp laidininko ir vamzdelio. Trečiosios kartos „Nordost“ kabeliuose („Odin“ serija ir „Valhalla 2 References“) buvo įdiegti du pakeitimai. Viena iš jų – „Nordost“ „Dual Mono Filament“ sistema, kurioje ne vienas, o du tefloniniai FEP siūlai atskiria tefloninį vamzdelį nuo laidininko. „Dual Mono Filament“ dar labiau sumažina laidininkų kontaktą su dielektriniu vamzdžiu iki vos 15 proc. jo paviršiaus ploto. Antrasis pakeitimas – „Nordost“ perėjimas nuo kitų gamintojų jungčių (pvz., WBT RCA kištukų) prie originalių „Valhalla“ jungčių. „Nordost“ mokslinių tyrimų ir plėtros programoje akcentuojama, kaip svarbu kuo labiau sumažinti sūkurinių srovių susidarymą kabeliuose, ir kad reikia pradėti nuo jungčių. Taip „Nordost“ sukūrė „Holo:Plug RCA“, „XLR“ ir „Spade“ jungtis, kurios naudojamos „Valhalla 2“ modeliuose. 

Pasikeitė ir „Nordost“ kabeliuose naudojamos medžiagos, tačiau daug mažiau nei struktūriniai pokyčiai. Laidininkų sidabro danga pastorėjo nuo 60 iki 85 µm. Siūlams ir vamzdeliams, supantiems atskirus laidininkus, tebenaudojamas teflonas. Vienintelis pakeitimas buvo „Val- halla 2 References“ ir kituose modeliuose pritaikytas labai grynas „Class 1.1“ eks- truzinis FEP siūlas. „The Absolute Sound“ ekspertas Jacobas Heilbrunnas „Valhalla 2“ tarpblokinius, kolonėlių bei maitinimo laidus testavo naudodamas įvairius stiprintuvus: „Balanced Audio Technology Rex II“, „Jadis JA88S“ ir „Ypsilon SET 100 Ul- timate“. Kiekvienu atveju sužavėjo „Nordost“ garso scenos gylis ir sklandus tonų balansas. Klausantis „Freiburg Baroque Orchestra“ atliekamų Carlo Philippo Emanuelio Bacho koncertų klavesinui, kuriuo grojo Andrea Staier, įrašytų CD plokštelėje, atrodė, kad „Valhalla 2“ be galo „cirkuliuoja“ visuose salės kampuose. Pučiamieji instrumentai skambėjo su visais atspalviais, o trombonai skleidė tankų, sodrų garsą, kurį itin sudėtinga atkurti bet kuriame įraše.

„Valhalla“ užtikrintai demonstravo tradicines „Nordost“ stiprybes. „Bethoveno“ „Archduke Trio“ įrašą fortepijonu atlieka Aleksandras Melnikovas su Isabelle Faust smuiku ir Jean-Guihen Queyras violončele. Fantastiškas pianistas Melnikovas groja restauruotu 1828 m. instrumentu. Atrodė, kad „Valhalla“ seka kiekvieną švelnesnio fortepijono skambesio niuansą, jau nekalbant apie išskirtinę atlikėjų sąveiką. Nė vienas stygos tonas nebuvo nukirptas, atrodė, kad kai kuriose crescendo muzika griausmingai skamba iš garsiakalbių. Klausantis tokių ištraukų muzika ne tik sužavi elektroniniu įrašu, bet ir pakylėja į aukštesnę būseną – gryną mėgavimąsi pačiu spektakliu, kupinu polėkio ir intelekto.

„Stereophile“ žurnalistas Brianas Damkrogeris pažymėjo, kad su „Valhalla 2“ jo sistema skambėjo geriau nei kada nors anksčiau. Visų rūšių muzikos įrašai atrodė pakylėti į aukštesnį lygį. Muzikantų partijos buvo ir tikslesnės, ir išraiškingesnės, o orkestrų kuriami garso peizažai apakino įmantrumu ir koloritu. Gitaros ir saksofono solo buvo švaresni, būgnai turėjo tikroviškesnį poveikį. Naudojant „Valhalla 2“, klausytojai atranda tiesioginį ryšį su muzika.

Nestebina, kad „Valhalla 2“ pagerino sistemos skaidrumą ir detalių raišką, nes šios savybės visada buvo būdingos „Nordost“ kabeliams, kaip ir greitis bei tikslumas. „Valhalla 2“ leidžia kitaip „pamatyti“ garso sceną ir suvokti kiekvieną kūrinį, aiškiau atpažįsta įrašo elementus ir pateikia daugiau informacijos apie tai, kas yra tarp ribų, skiriančių vieną mikrofoną nuo kito. Pavyzdžiui, klausantis „The Midnight Special“ iš „Creedence Clearwater Revival“ albumo „Willy and the Poor Boys“ (LP, Fantasy/Analogue Productions APP 8397-45), Johno Fogerty balsas neįtikėtinai skaidrus, o harmonizuoti chorų balsai nebuvo tokie aiškūs ar ryškūs, tačiau sukūrė labiau išsklaidy- tą balsų ir supančios erdvės vaizdą. Su „Valhalla 2“ balsai ir instrumentai skamba sodriau ir šilčiau. „Stereophile“ nuomone, iš visų „Valhalla 2 Reference“ kabelių sistemos didžiausios įtakos garsui turėjo 1 m tarpblokinis laidas su nebalansine RCA jungtimi.

Oskaro Petersono fortepijonas albume „Reunion Blues“ (LP, MPS MB-20908) demonstruoja, kad įdiegus „Valhalla 2“ visa informacija apie atstumą ir dydį buvo sufokusuota, sujungta ir užfiksuota vietoje ant scenos. Palyginti su „Valhalla“ ir kitų gamintojų kabeliais, „Valhalla 2“ perteikia skaidresnį garsą, be to, atskleidžia dar daugiau detalių, kurios puikiai supinamos į visumą. Natos, net kiekvienos natos komponentai, liejasi natūraliau. Ekspertų išvados „Valhalla 2 Reference“ kabeliai yra geriausi, kuriuos kada nors girdėjome, todėl sistema skamba geriausiai. „Valhalla 2“ užtikrina visą paketą: greitį, detalumą, skiriamąją gebą ir muzikalumą. „Nordost“ pasiekė puikių rezultatų – „Valhalla 2“ laidai pagerins kiekvienos garso sistemos skambesį. Investicijos į „Valhalla 2“ liniją tikrai nemažos (laidų orientacinės kainos – nuo 5000 iki 10000 eurų), tačiau ar įmanoma pinigais įvertinti tikrąjį muzikos žavesį?

Šaltinis – AUDIO&VIDEO

Įtikinanti „MBL Noble“ galia

Legendinio vokiečių „High End“ gamintojo tikslas yra nuolat gerinti klausymosi kokybę. Nors laboratoriniai matavimai ir palyginimai yra būtini, galiausiai tik klausytojas gali spręsti apie jį pasiekiančio įrenginio kokybę. Po daugybės savaičių ir mėnesių, praleistų klausantis ir lyginant įvairiausią muziką įvairiose aplinkose ir sąlygomis, MBL diegia savo sukurtas technologijas į aukštos kokybės gaminius. 

MBL „Noble“ liniją sudaro daugiau kaip 10 tūkst. eurų kainuojantys įrenginiai: monofoninis galios stiprintuvas N15, pradinis stiprintuvas MBL N11, galios stiprintuvas N21, integrinis stiprintuvas N51 ir CD grotuvas N31. „MBL Noble“ linijos įrenginiai žavi solidžia prabanga: blizgia juoda, aukso arba sidabro korpuso spalva, auksiniais arba sidabriniais valdymo sistemos elementais.

Kaip ir visi MBL gaminiai, „Noble“ serija gaminama rankomis Berlyne. Išskirtines „Noble“ savybes bei galimybes puikiai demonstruoja pradinio N11 ir dviejų monofoninių stiprintuvų N15 komplektas.

Monofoninis galios stiprintuvas N15

Itin galingą, tikrovišką bei tikslų MBL stiprintuvų skambesį užtikrina firminė technologija LASA, kuri pirmą kartą buvo pristatytas 2011 m. su „Corona Line“ stiprintuvais, o „Noble Line“ serijos modeliuose įdiegta modernizuota versija LASA 2.0. 

LASA yra „Linear Analog Switching Amplifier“ (tiesinio analoginio perjungimo stiprintuvas) santrumpa. Sukurti LASA technologiją paskatino idėja sujungti įprastų A ir AB klasės analoginių stiprintuvų pranašumus su teigiamomis perjungiamųjų „Class D“ stiprintuvų savybėmis, pašalinant jų trūkumus ir pritaikant tik geriausias savybes.

A, AB ir D klasės stiprintuvų technologijų skirtumus lemia signalo iškraipymų lygis esant skirtingoms išėjimo galioms ir dažniams, taip pat dažninės charakteristikos priklausomybė nuo apkrovos ir galios nuostolių. A klasės stiprintuvai turi tolygų iškraipymo koeficientą visame atkuriamų dažnių diapazone, o dažnio charakteristika nesikeičia net esant skirtingoms apkrovoms. Tai yra labai teigiamos savybės kalbant apie garsą. Tačiau A klasės stiprintuvai pasižymi itin didelėmis energijos sąnaudomis ir atitinkamai mažu efektyvumu. Šie stiprintuvai išskiria daug šilumos, jie užima daug vietos, todėl įrenginio korpusas turi turėti tam tikrą minimalų dydį ir gerą oro cirkuliaciją.

AB klasės stiprintuvai suvartoja mažiau energijos ir veikia efektyviau. Jie generuoja mažiau šilumos nei A klasės stiprintuvai, jų dažnio charakteristika nesikeičia priklausomai nuo apkrovos. Tačiau muzikos signalo iškraipymas priklauso nuo dažnio ir išėjimo galios, t. y. jų iškraipymo koeficientas yra netolygus. D klasės stiprintuvai yra efektyvesni ir išskiria mažiau šilumos nei bet kuris kitas stiprintuvas, todėl jiems užtenka mažų radiatorių, kurie mažiau įkaista tiek esant apkrovai, tiek be jos. Bet jie turi rimtų garso trūkumų, todėl retai naudo jami aukščiausios klasės stiprintuvuose. Šie stiprintuvai muzikinį signalą iškraipo didesniu ar mažesniu mastu priklausomai nuo dažnio, t. y. iškraipymo koeficientas nevienodas. D klasės stiprintuvų dažnio charakteristika kinta priklausomai nuo apkrovos, o tai turi neigiamos įtakos atkuriamai muzikai.

Kompanijos MBL sukurta LASA technologija sujungė visus geriausias savybes ir tai leido sukurti neprilygstamus garso atkūrimo stiprintuvus. LASA stiprintuvai neturi šalto, analitinio ir kartais atšiauraus tono, kuris būdingas daugeliui D klasės stiprintuvų. Kita vertus, LASA stiprintuvų garsas yra labai skaidrus, bet kartu girdimas ir šiltas „analoginis“ skambesys.

Tačiau bene svarbiausia LASA technologijos savybė yra jos gebėjimas lengvai valdyti sudėtingas apkrovas ir kolonėles. MBL stiprintuvuose sumontuoti dideli toroidiniai transformatoriai su dvigubu ekranavimu (elektrostatiniu ir elektromagnetiniu), užtikrinama patikima izoliacija nuo elektros tinklo ir apsauga nuo trikdžių. Be to, įrengtas aukštos kokybės perjungimo stiprintuvas bei elektrolitiniai kondensatoriai.

45 cm pločio ir 15 cm aukščio MBL N15 galinėje dalyje įrengtos dvi balansinių XLR įėjimų poros – viena skirta pradiniam stiprintuvui N11, kita – antram pradiniam stiprintuvui arba tinklo grotuvui su garsumo valdikliu. Įrengta XLR išvestis gali būti naudojama dviem stiprintuvų poroms sujungti „bi-amping“ režimu. Vibracijas patikimai slopina įrengtos dvigubos kito vokiečių prekės ženklo WBT kolonėlių jungtys. Sąsajų rinkinį užbaigia „MBL SmartLink v2.0“ RJ45 jungtys, leidžiančios valdyti ir keistis informacija tarp garso sistemos elementų, bei SD kortelės lizdas programinei įrangai atnaujinti.

Pradinis stiprintuvas N11

Visiškai analoginės konstrukcijos N11 pradinis stiprintuvas valdomas naudojant didelį spalvingą 5 colių (13 cm) ekraną su šešiais išmaniaisiais klavišais. Tai nėra jutiklinis ekranas, tačiau įrengtas artumo jutiklis aptinka artėjančią jūsų ranką ir perjungia ekraną iš atkūrimo režimo. N11 ir prijungtą MBL skaitmeninį grotuvą taip pat galima valdyti stilingu disko formos nuotoliniu pulteliu. Jame yra minimalus mygtukų skaičius (įskaitant pritaikomą „parinkties“ klavišą), o garsumas valdomas gražia apvalia rankenėle su sklandžiu perjungimu.

MBL pradinis stiprintuvas turi septynis įėjimus: penkis RCA ir du XLR, taip pat pirkėjo pageidavimu gali būti įrengta „phono“ jungtis arba papildoma XLR pora. Efektyviam darbui gali būti naudojama firminė „Unity Gain“ technologija. Ši MBL funkcija sutrumpina signalo kelią ir apima efektyvų buferinį garsumo valdymą. „Unity Gain“ režimas leidžia garso signalui be kliūčių sklisti lengviausiu būdu iš DAC-o į galios stiprintuvą. Tai užtikrina didžiausią skaidrumą ir mažiausius iškraipymus. Sistema su standartizuota įvesties įtampa ir „Unity Gain“ režimu imituoja sistemas, naudojamas įrašų studijose, nes geriausiai išnaudojamas sistemos stiprinimas bei sudaroma galimybė kalibruoti išvesties lygius.

Įspūdžiai

Britų „Hi-Fi News“ ekspertai akcentuoja: „Nuostabios N11 ir N15 galimybės atsiveria klausantis muzikos. Šveicarų grupės „Yello“ albume „Touch Yello“ („Polydor“) pavyko nuostabiai atkurti elektroninių ritmų gilumą, taip pat pabrėžti trimitininko Tilo Brennerio grojimo stilių ir kviestinių vokalistų privalumus. MBL stiprintuvai užtikrina įtikinantį žemųjų dažnių derinį su maloniu aiškumu ir detalumu vidutiniame ir aukštame diapazone. Sukuriama itin patraukli garso scena, kuri panardina klausytoją į melodiją.“

Naujas Stingo albumas „The Bridge“ („A&M Records“) pribloškia vientisumu ir energija nuo pirmojo kūrinio „Rushing Water“, kuris priverčia prisiminti „Police“ šlovės laikus. Galingi būgnai, aštri gitara ir sodrus vokalas atkartoja nuostabųjį „Fragile“, kur žavi akustinė gitara, paprasti bosai ir perkusija. Taip pat verta paminėti vokalinę partiją „For Her Love“ ir albumą užbaigiančio „The Dock Of The Bay“ koverį (naują kūrinio versiją, perdainavimą). „Noble“ linijos N11 ir N15 taip pat nereikalauja pavyzdinės įrašų kokybės, kad veiktų geriausiai. Jei nesiruošiate klausytis kiekvieno kūrinio niuanso, o tiesiog norite mėgautis muzika, tai tikrai puikus pasirinkimas. Pavyzdžiui, Roberto Planto ir Alison Krauss albume „Raise The Roof“ [Warner Music UK], kurį prodiusavo legendinis T-Bone Burnettas, ne itin stiprus dainininkės vokalas yra tiesiog žavus jai perdainuojant Merle Haggard dainą „Going Where The Lonely Go“. Planto balsas galingai skamba Anne Briggs folk hite „Go Your Way“, kuris sužiba naujomis spalvomis. 

Šis MBL pradinis stiprintuvas ir monoblokai nėra skirti tik tiems, kurie nori užfiksuoti kiekvieną detalę. N11 ir N15 užtikrina itin sodrų garsą, fokusavimo subtilybes, įtikinamą garso sceną, instrumentines bei vokalines partijas. Klausydamiesi mėgausitės įvairiausiais kūriniais: fortepijono solo, gitaros rifais ar džiazo improvizacija.

Prekė kataloge

Šaltinis – AUDIO&VIDEO

„The Gryphon Diablo 333“ – monumentalus integruotas stiprintuvas

„Gryphon Audio Designs Diablo 333“ – turtingų ir reiklių audiofilų nekantriai lauktas įrenginys. Jis pagamintas laikantis tų pačių tradicijų, kaip ir gaminant itin palankiai vertinamą ir populiarų modelį „Diablo 300“. Nauja konstrukcija apima pažangias firmines danų kompanijos technologijas, naudojamas „Gryphon“ elitiniuose stiprintuvuose – galiniame „Apex“ ir pradiniame „Commander“.

„Gryphon Audio Designs“ tarptautinių pardavimų direktorius Rune Skov į klausimą, kokiose konkrečiose garso srityse, jo manymu, „Diablo 333“ yra geresnis nei 300-asis modelis, jis atsakė: „Tai visada yra subjektyvus ir individualus vertinimas. Tačiau mes manome, kad „Diablo 333“ yra geresnis atkuriamos garso scenos pločiu ir gyliu. Jis primena tikrą A klasės stiprintuvo garsą. Be to, „Diablo 333“ užtikrina daugiau erdvės, patobulinta žemųjų dažnių raiška.“

„Trackingangle.com“ žurnalistas Kenas Redmondas turėjo galimybę su naujuoju „Diablo 333“ susipažinti vienoje sistemoje su kolonėlėmis „Gryphon EOS5“ bei CD grotuvu „Gryphon Ethos“.

Konstrukcija

Danijoje gaminamas 51 kg sveriantis „Diablo 333“ yra 10 kg sunkesnis nei „Diablo 300“. Kokybę liudija kiekviena konstrukcijos detalė. Moderniame dizaine naudojama daugiau sunkaus metalo ir mažiau poliruoto juodo akrilo, kuris anksčiau buvo šio prekės ženklo išskirtinė savybė. 333-iojo modelio fasadas iškaltas iš masyvios aliuminio plokštės, kontrastuojančios su trikampe akrilo plokšte, kurioje mirksi apšviesta „The Gryphon“ grafika. Įrengtas 4,3 colio TFT jutiklinis ekranas, apsaugotas 4 mm grūdinto stiklo plokštele. Užtikrinamas modernus, intuityvus ir patogus valdymas. Ekranas greitai reaguoja į prisilietimą, aiškus vaizdas lengvai įžiūrimas iš kelių metrų.

Kiekvienas naujojo modelio elementas – nuo pagal užsakymą pagamintų stabilumą užtikrinančių atraminių spyglių iki suapvalintų radiatoriaus briaunų – padidina vizualinį patrauklumą ir mechaninį tvirtumą, ypatingas dėmesys skiriamas apsaugai nuo išorinio poveikio.

Konstrukcijos elementai sumontuoti rezonansus ir magnetinius laukus slopinančiame korpuse, o pradinių ir išėjimo grandinių maitinimo šaltiniai bei valdymo grandinės patikimai izoliuotos. Skirtingų stiprinimo grandinių maitinimo šaltiniuose naudojami tik polipropileno kondensatoriai, jungiami lygiagrečiai su aukštos kokybės elektrolito kondensatoriais. Įrengti dideli maitinimo šaltiniai su didele galios atsarga, aukštas „Class A/B“ nuokrypis („bias“) bei moderniausi audiofiliniai komponentai, sumontuoti ant ketursluoksnių plokščių.

Didelis, ergonomiškai efektyvus iš aliuminio pagamintas nuotolinio valdymo pultas puikiai telpa rankoje ir leidžia stiprintuvą valdyti viena ranka. „Diablo 333“ stiprintuvo galia siekia 333 W vienam kanalui (8 Ω apkrova), 666 W galia esant 4 Ω ir net 1100 W esant 2 Ω. Atkuriamų dažnių diapazonas – nuo 0,3 Hz iki 330 kHz (– 3 dB). Itin greiti tranzistoriai užtikrina atkuriamo garso muzikalumą ir įspūdingą galią. Dešimt kiekvienam kanalui tranzistorių yra identiški tiems, kurie naudojami moderniausioje „Apex“ sistemoje. Įrengtas gerokai didesnis maitinimo šaltinis, išsiskiriantis dideliu „Holmgren Dual-Mono“ transformatoriumi su vakuumine šerdies ir apvijų technologija, patikimai slopinančia mechaninius trikdžius. „Gryphon Diablo 333“ patikimai dirba netgi tada, kai akustinė sistema patiria kraštutines apkrovas.

Kitos dėmesio vertos savybės: firminė „Dual Mono“ konfigūracija, mikroprocesoriaus valdomas garsumo valdiklis. Kitaip nei dauguma garsumo valdiklių, kuriuos sudaro dešimtys rezistorių, visiškai balansinė „Diablo 333“ garsumo valdiklio sistema turi tik du rezistorius, leidžiančius nustatyti bet kokį garsumo lygį. Mikroprocesoriumi valdomas 43 pakopų valdiklis užtikrina itin švarų skambesį.

„Diablo 333“ iš „Apex“ perėmė galinėje dalyje įrengtas itin kokybiškas kolonėlių laidų jungtis. Paauksuoti „Neutrik XLR“ balansiniai įėjimo lizdai pakeitė ankstesnės kartos „Diablo“ naudotas RCA jungtis. Stiprintuve užtikrinamas ypač trumpas signalo kelias, įrengtos plokštės su storais vario elementais, minimalistinis vidaus laidynas, puikios kokybės firminės paauksuotos jungtys su teflono izoliacija. Šie termiškai atsparūs ir patikimi aukščiausios kokybės audiofiliniai elementai užtikrina puikią atkuriamo garso kokybę. Kaip ir „Diablo 300“, 333-iasis modelis gali būti komplektuojamas su papildomai įsigyjamais „Phono“ ir DAC blokais, kurie specialiai sukurti šiam išskirtiniam stiprintuvui. Korekciniame stiprintuve PS-3 RIAA įdiegta „True Dual Mono Class A“ konstrukcinė schema, nuo įvesties iki išvesties nenaudojant bendrojo neigiamo grįžtamojo ryšio. Be to, įrengta diskretinė balansinė grandinė su suderintomis tranzistorių matricomis. MC galvutės apkrovos varža gali būti nustatyta išorinėje korpuso galinėje dalyje įrengtais kairiojo ir dešiniojo kanalo jungikliais. Ankstes-niame modelyje PS-2S naudoti vidiniai trumpikliai. MC/MM nustatymą galima pasirinkti priekinėje stiptintuvo korpuso dalyje per „Diablo 333“ meniu.

Naujajame „Gryphon“ skaitmeniniame analoginiame keitiklyje DAC-3 D/A įdiegtas moderniausias lustas „Sabre ES9039PRO“. Vartotojui suteikiama galimybė rinktis iš septynių PCM skaitmeninių filtrų, įrengtas gausus įėjimų rinkinys: USB, AES/EBU, BNC ir „Toslink“. „Gryphon Diablo 333“ įdiegta USB įvestis suderinama su visais moderniais skaitmeniniais garso formatais, ją naudojant atkuriami PCM įrašai iki 32/384 raiškos ir DSD512 bylos.

Garsas

„Diablo 333“ atkuriami aukštieji dažniai itin tikslūs, vidutiniame diapazone „Diablo 333“ yra visiškai neutralus ir suteikia plačias galimybes klausytis dinamiškos ir išraiškingos muzikos, atskleidžiantvisas vokalo ir instrumentų subtilybes. 

Subtilus muzikos grožis atskleidžiamas „Tsuyoshi Yamamato Trio“ pirmojoje albumo „Blues For K“ kompozicijoje, kur ypač meistriškai išreiškiama fortepijono, akustinio boso ir būgnų sąveika. Kiekvienas instrumentas turi savo individualizuotą erdvę garso scenoje. Ypač didingai skambėjo fortepijonas. Stebina stiprintuvo atakos greitis ir didžiulė detalių skiriamoji geba. Erdviniu požiūriu „Diablo 333“ kuria didelę, dosnią garso sceną su tikslia lokalizacija.

2023 m. Jeffo Kollmano albumo A. D. kūriniuose „Self Reflection“ ir „Two Years Ago Today“ girdimi net atlikėjo pirštų prisilietimai prie gitaros, taip padidinant malonumą klausytis muzikos, o ne akivaizdžiai atitraukiant dėmesį. Dideli orkestro kūriniai ir sunkaus roko garsai projektuojami monumentaliai. Tokia ir turi būti gera roko ir sunkioji muzika – jaudinanti, pirmapradė, įtempta ir kartu jaudinanti.

Išvados

Pastaraisiais metais išleisti keli aukštos kokybės integriniai stiprintuvai, o „Gryphon Diablo 333“ neabejotinai yra vienas iš geriausiųjų. Jis nepriekaištingai sukonstruotas, patrauklaus stiliaus, turi daugybę funkcijų. „Diablo 333“ užtikrina galingą dinamiką, sodrius žemuosius dažnius, tikroviškus tonus, tikslią skiriamąją gebą. Tai didelė investicija, tačiau „Gryphon Audio Diablo 333“ – išskirtinis įrenginys integrinių ir galinių stiprintuvų rinkoje.

Gryphon Diablo 333 prekių kataloge

Šaltinis – AUDIO&VIDEO

Elegantiškas skambesys su „Scansonic MB-2.5“

Prekės ženklai „Raidho“ ir „Scansonic“ priklauso „Dantax Radio A/S“ kompanijai iš Danijos miesto Pandrupo. Pavadinimas „Scan-Sonic“ (su brūkšneliu) vartojamas reklamuojant žemesnės klasės garso įrenginius, pavyzdžiui, prijungimo stoteles, DAB imtuvus ir „Bluetooth“ kolonėles, o „Scansonic“ prekės ženklu žymimos aukštos „Hi- Fi“ klasės akustinės sistemos.

Dizaineris Michaelis Borresenas projektuoja ir „Raidho“ „High End“ kolonėles, ir „Scansonic“ akustines sistemas. Žvilgtelėjus į „Scansonic MB-2.5“ iškart aišku, kad tai daniško dizaino kolonėlė, sukurta pagal tokių legendinių meistrų kaip Arne Jacobsenas ir Jacobas Jensenas tradicijas. Korpusas pasižymi danų dizainui būdinga minimalistine elegancija, užapvalinti priekiniai kampai ne tik puikiai atrodo, bet ir mažina garso bangų difrakciją kolonėlės korpuse. Išlenkti šo- nai (kartu su vidiniais tvirtinimo elementais) teigiamai veikia garsą.

15,6 kg sverianti 178 x 998 x 286 mm dydžio „Scansonic MB-2.5“ – tradicinė dviejų su puse juostos akustinė sistema su žemyn nukreipta fazių apgręžiklio anga. Aukštus dažnius iki 30 kHz atkuria juostelinis garsiakalbis su kaptono ir aliuminio daugiasluoksne membrana. Vienas 115 mm anglies kūgio garsiakalbis naudojamas kaip vidutinių ir žemųjų dažnių garsiakalbis, o apatinis 115 mm anglies kūgio įrenginys – kaip žemųjų dažnių garsiakalbis, atkuriantis nuo 40 Hz iki 500 Hz dažnius. Abiejuose garsiakalbiuose įrengta pakabinamų magnetų sistema, panaši į „Raidho“ akustinėse sistemose naudojamus magnetus. Šiuose garsiakalbiuose įrengti tradiciniai lieto aliuminio krepšiai, užtikrinantys standumą, taip pat anglies kūgiai. Patobulinta garsiakalbių konstrukcija ir galingi magnetai leidžia mėgautis tikslesne garso dinamika ir sodresniais žemaisiais dažniais.

Viršutinis žemųjų ir vidutinių dažnių garsiakalbis atkuria iki 2600 Hz, vėliau įsijungia juostelinis aukštųjų dažnių garsiakalbis, kuris perkelia legendines „Raidho“ „ribbon“ technologijas į ekonomiškesnę klasę. Jo pažangi konstrukcija užtikrina aukštųjų dažnių lengvumą ir greitį, būdingą magnetiniams arba elektrostatiniams garsiakalbiams. „Scansonic“ juostelė sveria mažiau nei vieną gramą, ji pagaminta iš aliuminio ir miramido junginio. Suapvalintas bangolaidis skleidžia signalus iš siauros garso plokštelės. „Scansonic MB-2.5“ korpusas pagamintas iš anglimi sutvirtintos MDF plokštės, o jo vidus išklotas stiklo vata. Patobulintas dažnių filtras leidžia tiksliau integruoti difuzorius. Tie, kurie nori priekinių grotelių, gali jas įsigyti papildomai.

„Scansonic“ kolonėlėse yra minimalaus kiekis jungčių, įrengti labai tvirti gnybtai su klasikiniais WBT spaustukais, kad būtų galima pritvirtinti laidų antgalius ir banano tipo jungtis. Įsigytos naujos kolonėlės visas savo galimybes bei muzikos žavesį atskleis po 50 valandų naudojimo.

Muzikos perklausai turint didesnę patalpą verta eksperimentuoti su „Scansonic MB-2.5“ išdėstymo atstumu tarp kolonėlių. Kaip ir „Raidho“ modeliai, „Scansonic“ kolonėlės mėgsta būti toliau viena nuo kitos. Pradėkite nuo maždaug 2,5 metro atstumo ir didinkite tarpą iki maždaug 4 metrų – tada pradeda atsiverti Bonnie Raitt, dainuojančios „I Can't Make You Love Me“, stiprus balsas.

Įspūdžiai

Juostelinis aukštų dažnių garsiakalbis skamba rafinuotai ir patraukliai, tačiau dar daugiau galima pasiekti radus tinkamiausią MB-2.5 vietą ir kampą klausytojo atžvilgiu. „Scansonic MB-2.5“ kolonėlių 4 omų vardinė varža suteikia stiprintuvui gan nekenksmingą apkrovą. Beje, gamintojas teigia, kad turėtų pakakti 50 vatų stiprintuvo. Kartu „Scansonic“ pabrėžia aukštos kokybės stiprintuvo svarbą, nes reikia valdyti žemesnius dažnius. Tačiau tai nereiškia, kad stiprintuvas turi būti labai brangus.

Atitraukus kolonėles vieną nuo kitos toliau, garso scenos plotis labai išsiplečia, o klausytojus žavi skambesio gylis bei aukštis. Abi kolonėlės lyg pradingsta, lieka tik muzika. Mėgausitės Eva Cassidy vokalu klausydamiesi naujausio kompaktinio jos diske „Nightbird“. Albume yra daugiau nei 30 kūrinių, kai kurie iš jų anksčiau buvo išleisti kitame albume „Live at Blues Ally“. Pateikiant gražų Evos balsą, natūraliai skambantis vidutinis diapazonas yra nepaprastai svarbus. MB-2.5 skamba nuostabiai įtikinančiai ir skaidriai, dainininkės balso niuansai girdimi taip, kaip tikitės juos išgirsti. Akustinės gitaros skambesys yra tikroviškas medžio ir stygų derinys, o juostelinis aukštų dažnių garsiakalbis nuostabiai atkuria sidabrinį cimbolų garsą. Padidinus garsumą būgnų garsas nepablogėja.

Tikroviškai skamba ir kamerinis orkestras klausantis „High Res“ raiškos „Royla Concertgebouw Chamber Orchestra“, atliekančio Haydno 44-ąją „Trauersymphonie“. Žavi nuostabus akustinių instrumentų tembras. Klausantis įvairių stilių muzikos, kiekvieną kartą „Scansonic MB-2.5“ įtraukia į kūrinį, panardina muzikos žavesyje. „Scansonic MB-2.5 B“ turi visus gerai pagamintos 2,5 juostų kolonėlės privalumus. Puikiai pateiktomis detalėmis siekiama ne absoliutaus aiškumo, o nuoseklumo ir žaismingumo. „Scansonic“ yra kokybiška, intensyvaus, malonaus skambesio kolonėlė. Jaučiasi, kad jos kūrėjai įdėjo daug meilės, muzikalumo, žinių ir atsidavimo.

Išvados

„Scansonic HD MB-2.5“ (orientacinė kaina – 3300 eurų) – gražios kolonėlės tiek pramoninio dizaino, tiek patrauklaus garso atžvilgiu. Klausantis „Scansonic“, kyla mintis, ar reikia didesnės kolonėlės su daugiau garsiakalbių? Ar tikrai didesnės ir brangesnės akustinės sistemos suteiks daugiau malonumo nei šios kompaktiškos daniškos kolonėlės? Netgi pasirinkus brangiausius modelius iš legendinių „Raidho“, „Dynaudio ar „Magico“, nebūtinai pavyks išgirsti daugiau, nei geba „Scansonic HD MB-2.5“, jei šioms kolonėlėms patalpoje parinksime tinkamą vietą ir stiprintuvą. Klausysitės panirę į muziką ir net nekils klausimas, ar viskas dar galėtų būti geriau.